Europos Sąjungos reguliavimo politikos modelių taikymas atsinaujinančių išteklių energetikos srityje
Mažylis, Liudas | Vytauto Didžiojo universitetas |
Pikšrytė, Aistė | Vytauto Didžiojo universitetas |
Mykolo Romerio universitetas |
Plačiąja prasme reguliavimo politika yra tam tikra viešųjų politikų sistema. Viešoji politika šiuo atveju gali būti apibūdinama kaip tam tikras valstybių, viršvalstybinių institucijų ar jų pareigūnų veiksmų kursas, skirtas tam tikriems viešiesiems klausimams spręsti. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje analizuojamas Europos Sąjungos (toliau – ES) reguliavimo politikos teorinis kontekstas bei praktinės implikacijos atsinaujinančių išteklių energetikos srityje. Ypatingas dėmesys skiriamas Direktyvos 2009/28/EB „Dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių išteklių“ atitikčiai reguliavimo politikos modeliams. Analizuojant Direktyvą siekiama ištirti teisinio įpareigojimo bei valstybės narės veikimo laisvės, vykdant įpareigojimus, santykį. Teigiama, jog būtent šie kintamieji lemia atitiktį tam tikram reguliavimo politikos modeliui.
The analysis of the Memer States’ legal obligations as well as the the degree of their discretion (freedom of action), showed that the Directive have a high degree of obligation and even provides certain sanctions for failure to comply with these obligations, hovewer it gives broad opportunities for the freedom of action to the Member States to implement their obligations under the Directive. These variables imply that the Directive 2009/28/EC is based on the so-called new instruments regulatory policy model. As practice shows, Lithuanian renewable energy development lacks the state support as renewable energy development goals are declarative and do not reflect any real efforts of the government. This situation demonstrates that the EU regulation within the energy framework is not sufficient for Lithuania.