Tradicinė kinų religija: vienybė įvairovėje ar pliuralistiškumas?
| Author | Affiliation |
|---|---|
Poškaitė, Loreta |
Logos |
| Date |
|---|
2008 |
Šiame straipsnyje apžvelgiamos sinologų nuomonės kinų religijų klausimu, taip pat nurodomi ir analizuojami svarbiausi kinų religinę kultūrą vienijantys veiksniai bandant parodyti, ar (kiek) jie efektyviai prisidėjo prie religijų suvienodinimo (t.y. vienybės įvairovėje kūrimo). Terminas tradicinė religija šiame straipsnyje taikomas daugiausia imperinei Kinijos kultūrai nuo Song dinastijos (X-XIII a.), nes būtent jos valdymo laikotarpiu įvyko svarbūs kinų religinio gyvenimo pasikeitimai, kurie išliko iki pat Kinijos imperijos pabaigos ir net ją pergyveno. Šių pokyčių esmę galima įvardyti žodžiu mobilėjimas, kuris taikytinas ir tuometinėms socialinio gyvenimo tendencijoms bei atliepė imperinės politikos bei valdžios centralizavimo tendencijas. Kaip žinoma, imperijos centralizavimas ir vienybė buvo vienas svarbiausių Kinijos valstybės idealų nuo pat jos civilizacijos pradžios bei vienas tvirčiausių jos sinocentrinę politiką palaikiusių mitų, iš dalies išlikusių iki dabar. Tačiau kiek jis atitiko konkrečią istorinę realybę - tai klausimas, į kurį pastaruoju metu bando atsakyti įvairių sričių sinologai, taip pat ir kinų religijos specialistai.
The aim of this paper is to analyze some features of traditional Chinese religion, namely, the classification of religions and deities, the bureaucratization of deities, the understanding of the human soul in one's afterlife, as they were interpreted in the contradictory ways by Western sinologists. Those features are taken here as some organizing factors of Chinese religion, in order to answer the question whether they are helpful for the formation of some unity in the multiple practices and beliefs, especially from Song dynasty (X-XIII century) when such a formation was seen by imperial government as the means for the controlling of vast population.