The EU as a global peace actor? A challenge between EU conflict management and national paths

Therefore the member states had built specific organs, tools and procedures in the framework of CSDP. The originality and added value of the EU with its crisis management policy as the heart of CSDP is to propose an integrated approach combining military and civilian instruments. This however raises several fundamental questions. CSDP still lacks cross-pillar coherence, particularly regarding the financing of CSDP operations. This also raises the question of the interplay between Brussels and the member states: deploying troops is still a national sovereign decision and EU states keep on analyzing situations in the light of their national security interest. Yet CSDP combined with the new trends in military socialization since the 80’s constitute a strong incentive to reform both the armies and military education. Thus CSDP seems to be a hopeful way of developing a European crisis management policy putting into light the assets of the EU in this area.

Straipsnyje siekiama apžvelgti konfliktų sprendimo strategijos įtaką Europos Sąjungos strategijos ir Europos gynybos ir saugumo politikos formavimuisi (EGSP). Pateikus trumpą analitinio metodo apžvalgą siekiama atsakyti į šiuos klausimus: kokia EGSP kilmė ir kokie jos pagrindiniai tikslai?; kokius europinius ypatumus atspindi siūlomi krizių valdymo metodai?; kaip šie metodai veikia ir kaip jie telkia į konfliktą įtrauktus diplomatinius ir politinius karinius veikėjus? Dar vienas ne mažiau aktualus klausimas – EGSP formavimas Briuselio ir šalių narių santykiuose? Kokius pokyčius ši politika įneša į jų egzistavimą ir kokie šiuo metu akivaizdūs ir spręstini pokyčių ribojimo veiksniai? EGSP – tai europiečių būdas išvengti šaltojo karo pasaulio suskirstymo; ES krizių ir konfliktų valdymo būdas, tarpinis tarp strategijų, kuriomis vadovaujasi tradicinės tarptautinės organizacijos, kaip, pavyzdžiui, NATO, JTO ar ESBO. EGSP taip pat įkūnija trijų didžiųjų Europos Sąjungos šalių – Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos, įsipareigojimus Europos gynybai ir saugumui, siekiant atsigauti po Balkanų krizės, kai Europa liko susiskaidžiusi, negebanti žengti ryžtingų konflikto sprendimo žingsnių. Dėl šios priežasties šalys narės sukūrė specialius EGSP įgyvendinimo organus, įrankius ir procedūras. ES krizių valdymo būdų, kurie sudaro EGSP šerdį, išskirtinumas – originalumas ir pridėtinės vertės suponavimas. Siūloma taikyti integruotą karinių ir civilinių įrankių visumą. Tačiau čia kyla esminių klausimų. EGSP vis dar nesukūrė atskirus politinius ramsčius siejančio mechanizmo, ypač kai kalbama apie EGSP opercijų finansavimą. Vėl kyla klausimas dėl Briuselio ir šalių narių bendradarbiavimo, t. y. karinių dalinių dislokavimas lieka nacionalinio suverenumo prioritetu, ir ES šalys analizuoja [...]