Utilitarizmo įtaka žmogaus teisių sistemai
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2008 |
Straipsnyje nagrinėjama utilitarizmo filosofinės mokyklos įtaka žmogaus teisių sistemai. Straipsnį sudaro įvadas, keturios dalys ir išvados. Pirmoje dalyje aptariama utilitarizmo samprata ir raidos istorija. Utilitarizmas (lot. utilitas - nauda) - filosofinė etikos teorija, suformulavusi tokį moralaus elgesio kriterijų, pagal kurį poelgis (veiksmas) laikomas geru, jeigu iš jo turi naudos kuo daugiau žmonių. Utilitarizmo pradininkais ir ideologais laikomi J. Bentham ir J. S. Mill. Antroje dalyje atskleidžiamas žmogaus teisių dinaminis pobūdis, aptariama žmogaus teisių sistema, nurodomos pirmosios, antrosios ir trečiosios kartos žmogaus teisės, atspindinčios istorinę žmogaus teisių raidą, pristatomos skirtingos koncepcijos, kriterijai, kuriais remiantis sisteminamos žmogaus teisės. Taip pat analizuojamas žmogaus teisių ir žmogaus prigimties santykis. Pastebima, jog pastaraisiais amžiais vyrauja prigimtinių teisių įtvirtinimas pagrindiniuose pozityviosios teisės šaltiniuose - konstitucijose, taip pat tarptautinėse sutartyse. Trečioje dalyje aptariamas žmogaus teisių universalumo klausimas. Pristatomos skirtingos nuomonės - tiek pagrindžiančios žmogaus teisių universalumo idėją, tiek ir paneigiančios žmogaus teisių universalumo galimybę. Kultūrinio reliatyvizmo atstovai teigia, kad žmogaus teisių samprata negali būti vienoda visoms valstybėms, visuomenėms dėl skirtingo jų išsivystymo lygio ir dėl konkrečios visuomenės kultūros specifikos. Straipsnyje siūloma žvelgti į žmogaus teises kaip į universalias, kartu pripažįstant tam tikrus ypatumus, skirtumus, kuriuos lemia istorinis laikmetis, valstybėje vyraujančios moralės nuostatos, teisinė sąmonė. Ketvirtoje dalyje pristatomas žmogaus teisių sistemos plėtros ir moralės santykis.[...]
The impact of the utilitarianism philosophical school on the system of human rights is being researched in the article. The article is composed of an introduction, four parts and conclusions. In the first part the conception of utilitarianism and its development are analyzed. Utilitarianism (Lat. utiliias utility) is a philosophical theory of ethics, which formulated moral behaviour criteria, according to which an act (action) is considered good if the largest possible number of people receives benefit. The originators and ideologists of the utilitarianism are J. Bentham and J.S. Mill. The dynamic nature of the system of human rights is revealed in the second part. Human rights of the first, second and third generation, reflecting the historical development of human rights, are indicated. The relation between human rights and human nature are analyzed. It is noticed that during later ages the legalization of natural rights in main sources of positive law, constitutions and international agreements, dominates. In the third part the issue of the universality of human rights is discussed. Different opinions, both justifying the idea of human rights universality and negating the possibility ofhuman rights universality are represented. The representatives of cultural relativism allege that the conception ofhuman rights might not be the same for all states and societies due to their different level of development and particularity, and the culture of specific society. It is proposed in the article to consider human rights as universal ones, acknowledging certain peculiarities and distinctions, which are determined by historical times, dominating in the state moral provisions and the legal consciousness. [...]