Teisingumas ir tarptautinė teisė
| Date | Volume | Issue |
|---|---|---|
2024 | 31 | 2 |
Straipsnyje analizuojamas teisingumo reiškinys jo santykyje su tarptautine teise. Teisingumo reiškinys pradėjo formuotis gilioje senovėje. Pirmas iš autorių teisingumo terminą pavartojo Aristotelis. Hugo Grotius teisingumo idėją bandė pagrįsti per teisingo karo prizmę. Šiai dienai teisingumo koncepcija yra tarptautinės teisės mokslininkų akiratyje. Straipsnyje nagrinėjami tokie aktualūs klausimai kaip teisingumo ir tarptautinės teisės santy- kis. Teigiama, kad tarp šių dviejų reiškinių egzistuoja glaudus ryšys. Išskiriamas labai svarbus šiuolaikinės teisės bruožas – sutartinis teisingumas. Atsakoma į klausimą, ar teisingumas yra tarptautinės teisės šaltinis. Nagrinėjamos teisingumo įsiliejimo į tarptautinę teisę formos. Išskiriamos ir apibūdinamos teisingumo taikymo formos: teisingumas infra legem, teisingu- mas praeter legem, teisingumas contra legem. Pateikiamos išvados. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisingumo idėja formavosi palaipsniui. Galima konstatuoti, kad XVII–XVIII amžiuose teisingumo idėja buvo paplitusi įvairiose valstybėse. Teisingumas tarptautinėje teisėje traktuojamas kaip tarptautinės teisės šaltinis. Norminis teisingumo kaip tarptautinės teisės šaltinio pagrindas yra įtvirtintas Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto 38 straipsnyje. Atsižvelgiant į teisingumo koncepciją, kai kurias tarptautinės teisės normas būtina pakoreguoti. Tai padaryti įpareigoja susiklosčiusi tarptautinė situacija.
This article analyzes the phenomenon of equity and its relationship with international law. Equity as such began to form in deep antiquity. Aristotle was the first author to use the term ‘equity’. Hugo Grotius cultivated equity and tried to justify it through the prism of a just war. Today, the concept of equity is in the sights of international law scholars. The article examines such topical issues as the relationship between equity and international law. It is noted that there is a close connection between these two phenomena. A very important feature of modern law is distinguished: contractual equity. The question of whether equity is a source of international law is answered. Forms of incorporation of equity into international law are examined. The forms of application of equity are distinguished and described: equity infra legem, equity praeter legem, and equity contra legem. Conclusions are drawn. It is pointed out that considering the concept of equity, it is necessary to adjust some norms of international law. The situation obliges us to do so.