Pakartotinės netekties išgyvenimo procesų analizė

Straipsnyje analizuojamos pakartotinę netektį išgyvenusių žmonių patirtys. 2004 m. Mažeikių mieste atlikto tyrimo interviu duomenų analizei atlikti naudotasi E. Kubler-Ross (2000) gedėjimo etapų struktūra: šokas, neigimas, pyktis, derėjimasis, priėmimas, netektys, anot B.G. 5ymos (1987) (cituota Leliūgienės, 1996), gali būti skirstomos į šias kategorijas: artimo žmogaus netektis, dalinė savo asmenybės netektis, materialinių vertybių netektis, darbo netektis, netektis vystimosi proceso metu, skyrybos, nesveiko vaiko gimimas, netektį išgyvena ir tėvai, susilaukę neįgalaus vaiko, jauno šeimos nario savižudybė arba mirtis dėl kitų priežasčių, netekčių pasikartojimas žmogaus gyvenime sukelia stiprius neigiamus jausmus: kaltės, beviltiškumo, nuvertinimo, gėdos, vienatvės, nereikalingumo, baimės, nerimo, širdgėlos, grėsmės, sielvarto, skausmo, liūdesio ir apsunkina gedėjimo procesą. Me visada pasiekiama netekties priėmimo stadija, tačiau išgyventi įmanoma tik suteikiant netektims prasmę.

This article analyzes experiences of the people who survived the repeated loss. The data from the interview survey carried out in Mažeikiai, in 2004 was analyzed using the Kubler-Ross (2000) structure of grief stages: shock, denial, anger, bargaining, and reconciliation. According to Symos (1987), losses can be grouped into these categories: loss of a close person, partial loss of one's personality, loss of material recourses, loss of job, loss during developmental process, divorce, birth of disable child (the loss is experienced by the parents of the disabled child), death of a young family member or a suicide. The recurrence of loss during one's life provokes strong negative feelings: guilt, hopelessness, depreciation, shame, loneliness, needlessness, fear, sorrow, threat, pain, gloom. Those feelings burden the process of grief/mourning. The stage of loss reconciliation is not always reached, however loss can be survived only by giving them meaning and sense.