Prigimtinės teisės socialiniai dėsningumai

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 str. pažymima, kad „žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės“. Teisės prigimtiškumo turinio atskleidimas tampa ne tik doktrinos, bet ir praktine problema, nes pozityvia teise įtvirtinta teisės prigimtiškumo koncepcija išlaisvina teisę iš voliuntaristinės įstatymų leidėjo galimos savivalės. Kadangi Konstitucija yra tiesioginio taikymo aktas, ir praktikams tenka apibrėžti teisę kaip prigimtinę ir ieškoti jos svarbiausių bruožų. Tačiau visų konstitucinių vertybių kontekste tai padaryti nėra paprasta, todėl būtina ieškoti tam tikrų prigimtines teises apibrėžiančių vienodų kriterijų. Teisės apibrėžtis grąžina teisei autonomiją ne tik kaip mokslui, bet ir kaip socialiniam procesui, atribojant jį nuo ideologijos, politikos ir kitų voliuntaristinių instrumentų. Suformuluoti teisės apibrėžimą, kaip galima spręsti iš šio termino, reiškia nubrėžti ribą, atskirti vieną dalyką nuo kito. Tokių ribų reikalingumą dažnai jaučia tie, kurie puikiai išmano kasdienę kalbamojo žodžio vartoseną, bet negali nurodyti arba paaiškinti ypatybių, skiriančių vieną dalyką nuo kito. Straipsnyje analizuojant tyrimo pagrindą – teisės sampratą keliami įvairūs geriau suprantami klausimai – taip ieškoma ir randama teisės prigimtis socialiniuose reiškiniuose, kurie kaip pirminiai pažinimo elementai straipsnyje ir analizuojami. Straipsnyje pabandyta „atkoduoti„ simbolinę reikšmę turinčius teisės ženklus ir sąvokas ir palyginti jas su mokslinėmis koncepcijomis.

The conception of positive law at one ties the right with the law, i.e. formalization of law, determination of it. Just determined law can have its shape – the law in common sense. The State to the essence of positive law, as legal category, enters as the subject of lawmaking (natural law is changed to positive) and as guarantee of necessity of legal imperatives. The competence of natural law in this range restricts to declaring of humanistic ideas (legal ideas). It shows, which values should state turn to conventional regulation of behaviour and how much it can be limited. On the other hand, it is indicated, that the purpose of contemporary democratic state is not just reassurance of above-mentioned rights, because recently inthe society other important concerns for person are emphasized. The values of law are related with public interests. Western civilization and world-view orients to separate human needs, interests, his relations with other persons and their internecine services, cultural interchange. Human’s personal and political rights and freedoms, his interests are the basic object of purpose and protection of modern democratic state.