„Good Governance“ (Geras valdymas) viešojo administravimo modernizavimo koncepcijų kontekste
Lietuvos viešojo administravimo lavinimo institucijų asociacija |
Straipsnio tikslas - išanalizuoti „Good Governance” (Gero valdymo) koncepciją, jos atsiradimo priežastis. Straipsnyje buvo siekiama įvertinti „Good Governance” (Gero valdymo) santykį su kitomis viešojo valdymo inovacijomis: į verslo vadybos metodus orientuotais Naujosios viešosios vadybos principais bei iš pastarųjų kilusiomis Naujojo viešojo valdymo (New Public Governance) idėjomis. Straipsnio autoriai daro prielaidą, kad „Good Governance“ (Gero valdymo) praktinė koncepcija, kuri buvo sukurta Pasaulio Banko ekspertų, siekiant patobulinti trečiojo pasaulio šalių viešąjį valdymą, nėra jokia alternatyva New Public Governance (Naujajam viešajam valdymui) ir New Public Management (Naujajai viešajai vadybai), o yra integrali šių dviejų viešojo valdymo modernizacijos etapų dalis. Nepaisant to, kad „Good Governance“ (Gero valdymo) koncepcija buvo sukurta kaip praktiniai principai viešajam valdymui pagerinti, Pasaulio Banko ekspertai turėjo remtis tų mokslininkų darbais kurie akcentavo ne verslo vadybos metodų diegimo į viešąjį sektorių efektyvumą, bet piliečių dalyvavimo, tinklaveikos ir t.t. naudą. Kitaip tariant, kuriant „Good Governance“ (Gero valdymo) koncepciją buvo perimtos tos nuostatos, kurios buvo artimos New Public Governance (Naujojo viešojo valdymo) principams. Kita vertus, New Public Governance (Naujojo viešojo valdymo) principai neatsirado „tuščioje vietoje“. Tai nėra nauja valdymo paradigma, o Naujosios viešosios vadybos antra medalio pusė. Adaptuojant į verslo vadybos metodus orientuotus Naujosios viešosios vadybos principus, ypač trečiojo pasaulio (Afrikos ir Azijos) valstybėse bei Europos Sąjungos šalyse, išryškėjo neigiamos adaptavimo patologijos (išaugo korupcija, traibalistinis favoritizmas ir kt.). Todėl verslo vadybos metodų diegimas buvo „nustumtas“ į antrą planą, o viešojo valdymų reformų retorikoje ir praktikoje ėmė dominuoti sąvokos: piliečių dalyvavimas valdymo procese, sprendimų skaidrumas, tarnystė viešajam interesui ir t.t.). Buvo sustiprinti tokie Naujosios viešosios vadybos bruožai kaip „bendruomenės valdžia“ ir „prevencinė valdžia“. Jie yra identiški principams ir idėjoms, kurie dominuoja „Good Governance“ (Gero valdymo) praktikoje bei New Public Governance (Naujojo viešojo valdymo) reformose. Tai dar kartą patvirtina prielaidą, kad „Good Governance“ (Geras valdymas) ir kiti šiame straipsnyje paminėti viešojo valdymo modernizavimo etapai yra tiesiogiai susiję su Naująja viešąja vadyba ir yra šios paradigmos papildinys.
The objective of the article is to analyze the concept of Good Governance and the reasons of its evolvement. The article seeks to evaluate the interaction of Good Governance with other innovations of public management: the principles of New Public Administration orientated towards the methods of business management as well as with the ideas of New Public Governance which have emerged from the latter ones. The authors of the article presume that the practical concept of Good Governance, developed by the experts of the World Bank in order to improve the public administration of the countries of the third world, does not happen to be an alternative for New Public Governance and New Public Administration but is an integral part of the two stages of the modernization of public administration. Despite the fact that the concept of Good Governance was created as practical principles to facilitate public administration, the experts of the World Bank had to refer to those scientific works which emphasized not the efficiency of the implementation of methods of business management in the public sector but the benefit of civic engagement, networking, etc. Thus, while creating the concept of Good Governance, the provisions, relevant to the principles of New Public Governance, were taken over. On the other hand, the principles of New Public Governance did not emerge in “a blank space”. It is not a new governance paradigm but rather a “reverse side of the coin” of New Public Governance. The adaptation of the methods of the principles of New Public Governance oriented towards business management (especially in the third countries of Africa and Asia and in the states of the European Union) highlighted negative pathologies of adaptation (corruption, tribal favouritism, etc.). Therefore, the implementation of the methods of business management was “pushed” into the background while civic engagement in governance, transparency of decisions or service to the public interests, etc began to prevail in the rhetoric and practice of public administration. Such features of New Public Governance as community government and preventive government were strengthened; they are identical to the principles of preventive government and to the ideas predominant in the practice of Good Governance as well as in the reforms of New Public Governance. This once again confirms the presumption that Good Governance and other stages of the modernization of public administration, mentioned on this article, are directly related to New Public Governance and supplement this paradigm.