The question of conducting direct elections of the President in the Czech Republic (a live issue for already 20 years)
Kudrna, Jan | Charles University in Prague |
Mykolo Romerio universitetas |
The Czech Republic today belongs to the minority of European republics whose presidents are elected indirectly. It is a paradox that, even when direct election of the President has stable support not only of the majority of Czech society but also of the majority of parliamentary parties, this issue is constantly only discussed. Should direct election gain passage in the Czech Republic, there are formally better preconditions for this than there were in the past. With regard to the fact that a change in the manner of the election of the Head of State hides in itself the potential to impact the functioning of the whole constitutional system, it is worth it to follow how this problem conceived in the Czech Republic. This article is devoted to the standing of the President of the Republic in the contemporary Czech constitutional system and to considerations about direct election from the year 1918 to the present. Attention is also devoted to the difficulties which it is necessary to come to terms with during a potential change in the manner of the election of the President if the current balance of powers between the constitutional organs is to remain preserved.
Čekija šiandien priklauso Europos valstybių mažumai, kuriose prezidentai renkami netiesiogiai. Tačiau tiesioginių rinkimų klausimas aktualus Čekijos visuomenei jau beveik dvidešimt metų. Parlamento lygmeniu politikai šį klausimą ypač aktyviai diskutavo pastaruosius dešimt metų. Paradoksalu, kad nors prezidento tiesioginių rinkimų sistema sulaukė ne tik visuomenės, bet ir daugelio parlamentinių partijų palaikymo, šis klausimas kol kas tebėra diskusijų objektas. Diskusijos vyksta dėl specifinių šios idėjos aspektų, tačiau retai ši konstitucinė problema yra analizuojama išsamiai. Pokyčiai prezidento rinkimų sistemoje padarytų didelį poveikį visam konstitucinės sistemos funkcionavimui, todėl būtina analizuoti, kaip ši problema suvokiama Čekijos Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys, kad 2010 m. vykusių Žemųjų Parlamento rūmų rinkimų rezultatai parodė, kad savo pozicijas sustiprino tos politinės partijos, kurios savo rinkimų programose vieną iš tikslų kėlė tiesioginių prezidento rinkimų sistemos įvedimą. Formaliai tiesioginiams prezidento rinkimams Čekijos Respublikoje šiuo metu yra susiklosčiusios tinkamesnės aplinkybės nei praeityje. Tačiau sunku nuspėti, koks bus galutinis rezultatas. Deja, bet realybėje niekas nesikeičia, nors tai yra svarbiausias konstitucinis klausimas, keliamas Čekijos Respublikoje nuo jos įkūrimo 1993 m. Straipsnyje analizuojamas Respublikos prezidento statusas šiuolaikinėje Čekijos konstitucinėje sistemoje, taip pat prezidento rinkimų ir galios klausimai, aptariami tiesioginių prezidento rinkimų klausimai nuo 1918 m. iki šių dienų bei nagrinėjami aktualūs Konstitucijos pakeitimai. Nemažas dėmesys skiriamas sunkumams, kurie, autoriaus nuomone, kils pasikeitus prezidento rinkimų sistemai, bet išlikus dabar galiojančiai valdžių padalijimo sistemai.