Social policies addressing youth neither in employment nor in education (NEET): youth guarantee’s implementation in Slovenia and Lithuania
| Date |
|---|
2025 |
Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos socialinę politiką, skirtą NEET jaunimui. Straipsnyje nagrinėjamas Europos socialinių teisių ramstis (2017), kaip pagrindinė Europos Sąjungos strategija, kuria vadovaujamasi įgyvendinat Jaunimo garantijas, skiriant dėmesį jos įtakai NEET jaunimui. Analizė apima nacionalinį Jaunimo garantijų įgyvendinimą Slovėnijoje ir Lietuvoje bei jos sąveiką su abiejų šalių nacionaline politika ir strategijomis. Šis straipsnis yra teorinis, paremtas antrinių šaltinių, tokių kaip oficialių dokumentų, strategijų ir politikos gairių, įstatymų, teisės aktų, statistinių duomenų ir mokslinių straipsnių analize. Šis metodas padėjo išanalizuoti Europos Sąjungos socialinės politikos kryptis, skirtas NEET jaunimui, bei jų poveikį aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms bei kitoms strategijoms Slovėnijoje ir Lietuvoje. Straipsnis atskleidė, kad šiuo atveju, skirtingi valstybių veiksmai integruojant Jaunimo garantijas gali įtakoti stabilų nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo rodiklį Slovėnijoje ir padidėjusį Lietuvoje. Pavyzdžiui, Slovėnijos atveju NEET jaunimo rodiklio stabilizavimo veiksniu galimai galėjo būti įvairių sektorių bendradarbiavimas ir visapusiška Jaunimo garantijų integracija į kitas nacionalinės politikos priemones. Tuo tarpu mažesnis Lietuvos dėmesys tarpsektoriniam bendradarbiavimui ir siauresnis Jaunimo garantijų integravimas į kitas socialinės politikos priemones galėjo prisidėti prie NEET jaunimo rodiklio didėjimo.
The aim of this article was to analyse European Union (EU) social policies addressing youth not in education, employment or training (NEET). In particular, it examined the European Pillar of Social Rights as a framework policy guiding the implementation of the Youth Guarantee (YG), with an emphasis on its role in supporting NEET youth. The analysis included the national implementation of the YG in Slovenia and Lithuania, exploring its interaction with each country’s national policies and related strategies. This article is based on a theoretical approach. It analysed secondary sources, including official documents, strategies, policy guidelines, laws, regulations, statistical data and scientific articles. This method was particularly appropriate as it enabled the exploration of social policies targeting NEET youth within the EU, alongside their impact on national active labour market policies and strategies in Slovenia and Lithuania. Key findings indicated that different approaches to the incorporation of the YG could explain the stabilised rate of NEET youth in Slovenia and the increased rate in Lithuania. For instance, in Slovenia’s case, a contributing factor to the stabilisation of the NEET youth rate could be the collaboration among different sectors and the more comprehensive integration of the YG into other national social policies. After 2020, Slovenia employed a more comprehensive strategy to support NEET individuals, potentially stabilising the rate. Meanwhile, Lithuania’s narrower focus on cross-sectoral collaboration might have contributed to its increase in the NEET youth rate.