Veiklos kokybės vertinimo metodai aukštojo mokslo įstaigose

Ilgą laiką aukštojo mokslo sektorius buvo vystomas ekstensyviai: studentų skaičius augo labai sparčiai, o tam išleidžiamos lėšos didėjo gerokai lėčiau, nebuvo skatinama privataus sektoriaus bent kiek esmingesnė plėtra -jame studijuoja mažiau nei dešimtadalis visų studentų studijų kokybės reikalus nustelbė noras turėti kiek galint daugiau studentų kurie kad ir nedaug, bet moka už mokslą. Jau 2002 m. tarp dabartinių Europos Sąjungos (ES) šalių pagal jaunimo, įgijusio aukštąjį išsilavinimą dalį Lietuva buvo 7 vietoje nuo viršaus (o ir pastaraisiais metais studentų bei absolventų skaičius Lietuvoje auga sparčiau nei kitose ES valstybėse), dabar turime vieną didžiausių studentų skaičių tenkantį tūkstančiui gyventojų ES, ir. nepaisant to, kad lėšos, išleidžiamos aukštajam mokslui Lietuvoje, skaičiuojant nuo BVP, atitinka ES vidurkį, o pagal lėšas, tenkančias vienam studentui, atsiliekame nuo ES vidurkio daugiau nei tris kartus. Tai, o ir studijų kokybės „ kartelės nuleidimas " yra vienos iš svarbiausių (bet tikrai ne vienintelės) priežasčių, kodėl studijų ir parengtų absolventų kokybė daugeliu atvejų nebetenkina visuomenės ir jau nemažos studijuojančiųjų, siekiančių žinių, dalies. Todėl Lietuvai dabar yra labai svarbu įvertinti aukštojo mokslo institucijų teikiamų paslaugų kokybę. Todėl šiame straipsnyje aptariama kokybės samprata, visuotinės kokybės vadybos principai ir jų reikšmingumas aukštosios mokyklos studijų kokybei. Atskleidžiama, kokie veiklos kokybės vertinimo metodai naudojami šiuolaikiniuose universitetuose. Pateikiamos apibendrintos išvados, kodėl svarbu taikyti veiklos kokybės vertinimo metodus aukštojo mokslo institucijose.

During the last years, there has been extensive argumentation regarding university accountability, the evaluation of their performance (in the educational and administrative operation) and the publication of results with a view to more objective decision making. Decisions may be taken by individuals (eg students) aiming at choosing a university for studies, by the state aiming at a rational base to allocate resources and an imprint of higher education competitiveness or by the institutions themselves aiming at introducing changes and improvement wherever necessary. The effective management of any higher education system presupposes evaluation of results in institutional, departmental and study programme level. So, many evaluation approaches have been developed and successfully implemented globally with similarities and differences. The evaluation of university performance is a basic priority of the state, which means designing the necessary legal framework for university evaluation, establishing independent actors to undertake the evaluation procedure and developing performance evaluation systems (this may be also left to institutions, experts or both). The quality of the university consists of the quality of the final results, the processes and activities that produce the results and the organization quality, which includes the atmosphere at the University, the organizational culture and the outward image. The quality of the activity is maintained, developed and evaluated with an all fields covering quality system that every university community member exploits in their work. Quality assurance is based on the strategic objectives of the university and is a part of the university's normal activity. The objective of the quality work is continuous development of the activity and making the development visible in all the units and everyone's work. Quality work concerns all the members of the University community from teachers, researchers and other staff member.