„Juodoji archeologija“ ir jos tyrimo ypatumai neteisėtai vykdytų 2009 m. Apuolės piliakalnio kasinėjimų kontekste
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2016 |
Autorius šiame tyrime apsiribos nelegalia „juodųjų archeologų“ veikla ir jos tyrimo ypatumais, esant pakankamai geram kultūrinių vertybių apsaugos mechanizmui šalyje. Žinoma, kuo aukštesni apsaugos standartai, tuo mažiau lieka galimybių nelegaliai kultūros paveldo objektų rinkai egzistuoti, tačiau ir tai visiškai neeliminuoja grėsmės šalies kultūriniam paveldui. Atskiri žmonės ar jų grupės, vykdydami kultūros paveldui priskirtų teritorijų nelegalius kasimus, ieškodami vertingų kultūrinę, istorinę, mokslinę reikšmę turinčių objektų, imasi visų įmanomų atsargumo priemonių, padėsiančių išvengti teisinės atsakomybės už neteisėtą, įstatymu draudžiamą veiklą. Visa tai sukelia sunkumų teisėsaugos institucijoms, tiriančioms nusikalstamas veikas kultūros paveldo srityje. Tai akivaizdžiai atsiskleidė 2009-2011 m. m. atliktas ikiteisminis tyrimas pirmoje stambios juodosios archeologijos byloje per visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį arba kitaip vadinamoje „Apuolės“ byloje. Autorius, remdamasis Lietuvos teismine praktika – baudžiamosios bylos dėl neteisėtų kasinėjimų Skuodo rajone Apuolės piliakalnyje medžiaga, užsienio šalių teismine praktika, atskleis problemas su kuriomis susidūrė teisėsaugininkai, tirdami šios rūšies nusikalstamas veikas: 1. kokie tyrimo veiksmai ir kaip jie turi būti atliktini, siekiant surinkti kuo išsamesnius duomenis apie nusikalstamą veiką ir ją padariusius asmenis; 2. neteisėtų kasinėjimų metu surastų ir tyrimo veiksmų metu paimtų objektų įvertinimas. Jau minėtos „Apuolės“ bylos kontekste atlikta tyrimo veiksmų baudžiamajame procese analizė, tiriant įstatymų draudžiamus veiksmus archeologinio paveldo objektų atžvilgiu, leis pateikti apklausos, kratos bei apžiūros atlikimo procedūrų ypatumus tiriant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, atskleis archeologinio paveldo objektų įvertinimo specifika, straipsnyje iškeltos problemos ir jų galimi sprendimo būdai pasitarnaus teisėsaugos institucijoms bei už kultūros vertybių apsaugą atsakingoms institucijoms tiriant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, kur laiko faktorius turi labai svarbią reikšmę.
In addition to trafficking drugs, psychotropic substances, firearms and ammunition - illegal trafficking of archaeological heritage objects is one of the most lucrative ways of making money in the criminal world. For example, according to the data of McDonald Institute for Archaeological Research, over 120,000 archaeological heritage objects were found and confiscated from the police in Italy during the period of 1994-1999. Criminals get their hands on valuable cultural, historical and scientific objects in many different ways. They are usually stolen from museums, private collectors or taken from archealogical sites. This phenomenon is also reffered to as archeological excavation. Such illegal activities pose a threat to individual countries‘ and the regions‘ cultural heritage, national security and identity. The individuals or groups carrying out the illegal excavation of heritage in search of valuable cultural, historical and scientific significance objects, take all precautionary measures to avoid legal liability for illegal activities prohibited by law. This causes problems for law enforcement authorities that investigate criminal offenses in the field of cultural heritage. The author will describe questioning of witnesses, the search and the examination of the illegal archeological excavation based on illegal activities in Lithuania and foreign judicial practice. This study aims to develop the pre-trial methodology that will serve the law enforcement authorities in investigating this type of crime, where the time factor is very important.