Social rights in the jurisprudence of the Constitutional Court of Lithuania

In the jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania (the Constitutional Court), the doctrine of human rights occupies a particular place; there is hardly a Constitutional Court ruling (act) which would not include statements on the doctrine of human rights. This doctrine is being developed and its new features constantly come into being. The institutions of the constitutional control-the constitutional courts-constantly interpret the rights and freedoms which are enshrined in the constitutions, thus, the final limits of law are drawn by the constitutional jurisprudence. The recognition of the evolution of the official constitutional doctrine, i.e. the recognition that the process of the creation of the constitutional doctrine is continuous and may not be finite, is an important feature of the formation of the jurisprudential constitution which influences the concept of the constitutional freedoms of a person. Constitutional case law (and not the formal amendment procedure) assumes the task of adjusting constitutional norms to changing political and social contexts and of developing those norms beyond the originally intended scope1 .The recognition of the jurisprudential constitution not only broadens the concept of the constitutional rights, but also increases the possibilities to recognize other rights as constitutional rights. The concept of the jurisprudential con¬stitution materialise the constitution as the concept of interrelation of the two elements of the constitutional normative reality-the constitution and the constitutional jurisprudence . 'The human rights rules thus concretised by the courts gain authority from a newly identified social source of law".3 Interpreting social rights constitutional courts come very close to the border of policy making.[...].

Straipsnyje nagrinėjama konstitucinių socialinių teisių samprata ir jų konstitucinės doktrinos raida. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje žmogaus teisių doktrina užima ypač svarbią vietą, ji nuolat plėtojama. Neabejotina, kad kai kurioms naujosioms socialinių teisių tendencijoms daug įtakos turėjo anksčiau sukurta konstitucinė doktrina ir vis didėjanti Žmogaus teisių svarba bei naujai atsiskleidžiantys žmogaus teisių aspektai, kuriuos rastis skatina ir moderniųjų technologijų plėtra. Straipsnyje analizuojamos tokios Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išryškėjusios tendencijos: socialinių teisių pripažinimas individualiomis asmens teisėmis ir jų teisminio gynimo galimybės; socialinių teisių pripažinimas svarbiomis žmogaus teisėmis, jų ir kitų (pilietinių ir politinių) žmogaus teisių nedalomumo principo konstitucinis įtvirtinimas. Teisių nedalomumo principas, grindžiamas visų žmogaus teisių svarbumu ir integralumu, laikomas vienu svarbiausių šiuolaikinės žmogaus teisių doktrinos ypatumu. Straipsnyje aptariama ir legislatyvinės emisijos problema bei teismo įgaliojimai, kai sprendžiant su asmens konstitucinėmis teisėmis susijusias bylas susiduriama su teisės spragomis. Aiškinantis socialinių teisių konstitucinės doktrinos raidos naująsias tendencijas straipsnyje nagrinėjamos ir kai kurios Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos tendencijos, veikiančios arba galinčios ateityje paveikti socialinių konstitucinių teisių doktrinos raidą.