Kultūra ir religiniai uždaviniai globalizuotame pasaulyje

BY-NC-ND

Straipsnio tikslas – identifikuoti pagrindinius globalizacijos sąlygomis religijoms kylančius uždavinius bei jų analizei būtiną konceptualią prieigą. Pasirinkta teorinė perspektyva – religiją ir kultūrą vienijanti „žmogaus sielos įdirbio“ koncepcija. Kultūra nagrinėjama per socialinės komunikacijos ir individualaus įasmeninimo sąvokų prizmę, o religija – per santykio su absoliutu arba begalybe konceptą, pabrėžiant ir jų tarpusavio autonomiją, ir persidengimą. Ir kultūrinio, ir religinio gyvenimo sąlygos mūsų laikais yra radikaliai transformuojamos globalizacijos proceso. Straipsnyje globalizacija yra apibrėžiama kaip visuomenių tarpusavio priklausomybės didėjimas pasauliniu mastu, varomas technologijų. Išskiriamas šio proceso paradoksalumas: iš vienos pusės, jis kelia grėsmę pačiai kultūrinei ir religinei žmogaus tapatybei, iš kitos – sukuria sąlygas intensyvesnei kultūrų ir religijų tarpusavio jungčiai ir naujam jų tapatybių brendimo (gilinimo) etapui. Šiame kontekste yra formuluojami pagrindiniai uždaviniai, kylantys iš būtinybės artikuliuoti globalizacijos sąlygomis pakitusius santykio su absoliutu modalumus ir naujo pobūdžio dvasinius judėjimus: technologijų įprasminimas, naujos autoriteto sampratos įsisavinimas, religijos ir politikos santykių transformacija, visuotinis ekumenizmas, tiesos sąvokos permąstymas, universalios kalbos paieškos, mistinės laikysenos gaivinimas.

The aim of the article is to identify the main objectives that arise for religions under conditions of globalisation, as well as the conceptual approach that is necessary for their analysis. The theoretical perspective that has been selected is the concept of “work that has been advanced by soul” that unifies religion and culture. Culture is analysed through the prism of the concepts of social communication and individual personification; meanwhile, religion is approached through the concept of the relationship with the absolute or infinity by highlighting both their mutual autonomy and their overlap. Nowadays, the conditions for both cultural life and religious life are undergoing radical transformations because of the process of globalisation. In this article, globalisation is defined as the increasing global interdependence of societies that is being driven by technology. The paradoxical nature of this process is noted: on the one hand, it poses a threat to the very cultural and religious identity of a person, but on the other hand, it creates conditions for a more intense interconnectedness of cultures and religions, and a new stage for the maturity (deepening) of this identity. In this context, the main objectives are being reformulated; these objectives arise out of the necessity to articulate changed modalities of the relationship with the absolute and spiritual movements of new types under conditions of globalisation: making sense of technology, obtaining a new concept of authority, transformation of the relationships between religion and politics, universal ecumenism, rethinking the concept of truth, the search for a universal language, and the revival of a mystical stance.