Options
The role of attachment to school and open classroom climate for discussion on adolescent pro-social engagement
Date Issued |
---|
2011 |
The present study aims to verify how attachment to school and open classroom climate for discussion is related to adolescent’ pro-social engagement. Participants were adolescents from Lithuania (N = 1741, 727 boys and 1014 girls, age 15-19 years). To measure school atmosphere we used the Attachment to school scale from School atmosphere questionnaire (Ruchkin, Schwab-Stone, & Vermeiren, 2004) and Open classroom climate for discussion scale (Torney-Purta, et al., 2001). To measure prosocial engagement we used the School activity scale (Noack, 2003), Voluntary activity scale, and Future social activity scale (both constructed for this longitudinal study by the authors of this paper). The cluster analyses procedure using a modified LICUR procedure from the statistical package SLEIPNER (Bergman, Magnusson, & El Khouri, 2003) revealed five different groups of adolescents according to their perceived attachment to school and open classroom climate for discussion. MANOVA results revealed that those five groups differ in school activity, volunteering, and future social participation.
Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti, kaip prieraišumas mokyklai ir atviras klimatas diskusijoms klasėje yra susiję su prosocialiu įsitraukimu paauglystėje. Tiriamieji buvo Klaipėdos regiono vyresniųjų klasių moksleiviai (N = 1741; 727 vaikinai ir 1014 merginos, kurių amžius – 15–19 metų). Mokyklos atmosferai matuoti naudojome Prieraišumo mokyklai skalę iš Mokyklos atmosferos klausimyno (Ruchkin, Schwab-Stone, ir Vermeiren, 2004) ir Atviro klimato diskusijoms klasėje skalę (Torney-Purta, ir kt., 2001). Prosocialaus įsitraukimo konstruktui matuoti naudojome Aktyvumo mokykloje (Noack, 2003), Savanoriškos veiklos ir Numatomos socialinės veiklos ateityje skales (abi pastarosios skalės šiai longitudinei studijai buvo sukurtos straipsnio autorių). Klasterinė analizė atlikta, taikant modifikuotą LICUR procedūrą iš statistinio paketo SLEIPNER (Bergman, Magnusson, ir El Khouri, 2003). Klasterine analize atskleista, kad visi paaugliai patenka į penkis mokyklos aplinkos klasterius pagal suvokiamo prieraišumo ir atviro klimato diskusijoms klasėje įverčius. Šie klasteriai buvo pavadinti: „Vidutinis“, „Negatyvus“, „Pozityvus diskusijų“, „Pozityvus prieraišumo“ ir „Ne diskusijų“. Atlikus dvifaktorinę dispersinę analizę, paaiškėjo, kad šios grupės skiriasi pagal jų aktyvios veiklos mokykloje, savanoriškos veiklos ir numatomos socialinės veiklos ateityje įverčių vidurkius. Lytis taip pat buvo reikšmingas faktorius dviems iš trijų prosocialaus įsitraukimo komponentų: aktyvumui mokykloje ir numatomam socialiniam aktyvumui ateityje.