Apie Steigiamojo seimo konstitucinės kūrybos pritaikymą išsivaduosiančiai Lietuvai
Mykolo Romerio universitetas |
Aptariamos svarbiausios publikacijos lietuvių išeivijos spaudoje, atspindinčios reikšmingą 1944 m. į Vakarus nuo besiartinančios antrosios sovietinės okupacijos pasitraukusiųjų indėlį į nepriklausomos Lietuvos konstitucinės raidos mokslinius tyrimus, atliktus jiems viliantis, kad keliamos idėjos, numatančios galimus konstitucijų tobulinimo kelius, ypač siekiant gerinti įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių galių pusiausvyrą ir didinti politinį Seimo stabilumą, būsiančios naudingos ateities išsilaisvinsiančioje Lietuvoje. Straipsnyje dėmesys koncentruojamas į išeivijos atstovų atliktus pagrindinių Lietuvos Steigiamojo seimo konstitucinės reikšmės aktų – 1920 m. gegužės 15 d. rezoliucijos, konstatavusios nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo faktą bei svarbiausius tos valstybės kokybinius rodiklius, ir 1922 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Valstybės Konstitucijos – mokslinius tyrimus.
The emigrants’ interest on the constitutional problematics of an independent Lithuanian state were determined not only by their academic interests, acquaintance with the whole situation and emotional connection with their lost motherland, but also with future perspective hoping that their ideas in showing the possible ways and means for improving the constitutions, especially in the sphere of the power balance of the legislature and executive power, by increasing the stability of the Seimas, could have been very helpful to the state that was going to be independent after all. All the ideas of the emigrants, concerning the constitutional structure of an independent state of Lithuania mostly conformed with the actual provisions of the constitution legislator of Lithuania, a country with repeatedly restored independence. In the present constitutional practice of the Republic of Lithuania, the significant part of means suggested and specific reasoning given by the emigrant authors is reflected.