Teisinės mokslo pažangos premisos

Literatūra - išnašoe.

Teisė naudotis mokslo pažanga ir jos praktinio taikymo laimėji- mais žmogaus teisių kataloge yra viena labiausiai sąlygotų teisių. Ji saistoma vals- tybių įsipareigojimų neapibrėžtumo ir skirtingo jų išsivystymo lygio. Todėl šios teisės normatyvinis turinys nėra nusistovėjęs. Vis dėlto šios žmogaus teisės užti- krinimas taip pat yra sąlyga su mokslo pažanga susijusios žalos poveikiui vertin- ti ir reguliuoti. Šiame straipsnyje atskleidžiamas teisės naudotis mokslo pažanga turinys. Parodoma, kad žmogaus teisių prizmė suteikia mokslo pažangai unika- lią perspektyvą vakarietiškoje pažangos idėjos tradicijoje. Straipsnyje pabrėžia- ma, kad teisiniu požiūriu mokslo pažanga reflektuojama ne iš jos siekimo, bet iš žmogaus teisių įgyvendinimo stokos perspektyvos. Konstatuojama, kad teisės atsparumas mokslo pažangai nėra dinamizmo trūkumas nei teisei, nei mokslo pažangai.

The right to benefit from scientific progress and its practical applications is one of the most conditional rights in the catalogue of human rights, and is subject to the uncertainty of States’ obligations and their different levels of development. The normative content of this right is therefore not settled. However, the guarantee of this human right is also a condition for assessing and regulating the impact of the harms associated with scientific progress. This article reveals the content of the right to benefit from scientific progress. It shows that the prism of human rights gives scientific progress a unique perspective in the Western tradition of the idea of progress. The paper emphasises that the legal perspective reflects on scientific progress not from the perspective of its pursuit, but from the perspective of the lack of human rights. It is argued that the resilience of law to scientific progress is not the result of a lack of dynamism – either in law or in scientific progress.