Broadening the Concept of Genocide in Lithuania’s Criminal Law and the Principle
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2009 |
Reikia pritarti nuomonei, jog tarptautinės teisės analizė nerodo, kad plečiamuosius genocido apibrėžimo atvejus būtų galima laikyti naujos paprotinės normos, kuri iš esmės veiktų konvencijos genocido apibrėžimą, susiformavimu. Priešingai, yra pagrįsta, kad konvencinė genocido sąvoka sutampa su analogiška paprotine norma. Tačiau autorius atkreipia dėmesį, jog, pirma, net pagal konvencijos sampratą genocido grupės tarpusavyje nėra lengvai atskiriamos, jos suprantamos kaip vieno darinio kompleksinis apibūdinimas. Antra, tarptautinėje praktikoje vertinant sovietinio režimo nusikaltimus kaip daugiausia nukreiptus prieš politines, socialines, ekonomines grupes (t. y. grupes, kurios nesaugomos pagal konvencijos genocido apibrėžimą), nepakankamai įvertinami sovietinės politikos Baltijos valstybėse ir kai kuriuose kituose SSRS regionuose (pvz., Kaukaze) ypatumai. Istoriniuose šaltiniuose yra įrodymų, kad tam tikrais atvejais sovietinė sistema represijas vykdydavo prieš nacionalines grupes (tautas), kartu veikdama ir prieš socialines ar politines grupes. Todėl galima daryti prielaidą, kad genocido traktavimas pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus gali būti aiškinamas ne kaip savarankiškų atskirų papildomų grupių įvedimas, o kaip papildomų grupių, apibūdinančių konvencijoje numatytų grupių požymius, įvedimas. Kita vertus, autorius siūlo, kad siekiant išvengti galimų neaiškumų dėl 348 Justinas Zilinskas. Broadening the Concept of Genocide in Lithuania’s Criminal Law and the Principle of ... principo nullum crimen sine lege taikymo, Lietuvos teisėsaugai vertėtų dažniau sovietinio režimo nusikaltimus kvalifikuoti kaip nusikaltimus žmoniškumui, t. y. pagal BK 100 str.
The present article discusses the broadening of the concept of genocide in Lithuanian national criminal law with regard to the principle of nullum crimen sine lege. The broadened definition, which includes two groups, social and political raises serious problems when the national provisions on genocide are applied retroactively. However, in the case of Lithuania, such a broadening of the definition may be interpreted not as an introduction of distinct independent groups, but of groups that closely overlap with the groups defined by the UN Genocide convention of 1948. The article suggests that potential problems with the principle of nullum crimen sine lege may be avoided by qualifying crimes against the Soviet regime as crimes against humanity.