Facilitating Memory-Based Lie Detection in Immediate and Delayed Interviewing: The Role of Sketch Mnemonic
| Author(s) | |
|---|---|
Izotovas, Aleksandras | University of Portsmouth |
Vrij, Aldert | University of Portsmouth |
Strömwall, Leif | University of Gothenburg |
Mann, Samantha | University of Portsmouth |
| Date Issued |
|---|
2020 |
Prisiminimus palengvinančios technikos, arba mnemonika, įprastai įtraukiamos į įrodymais grįstas nusikaltimų tyrimo apklausų rekomendacijas. Eksperimento tikslas – nustatyti piešinio mnemoninės technikos įtaką teisingų ir melagingų pakartotinių parodymų pateikimui. Tiriamiesiems (teisingų parodymų, n = 25; melagingų parodymų, n = 24) buvo rodoma simuliacinės kriminalinės žvalgybos operacijos vaizdo medžiaga, o paskui jų buvo prašoma sakyti tiesą arba meluoti dviejų apklausų – nedelsiant ir praėjus dviem savaitėms po įvykio – metu. Abiejų interviu metu apklausiamieji buvo paprašyti nupiešti vietos, kurioje vyko žvalgybos operacija, schemą ir verbaliai apibūdinti piešinį. Analizuotos parodymų turinio detalės ir nuoseklumo tarp parodymų charakteristikos. Teisinguose pasakojimuose iš karto po įvykio nustatyta reikšmingai daugiau vaizdinių, erdvinių, laiko ir veiksmo detalių negu melaginguose pasakojimuose. Teisinguose parodymuose pakartotinėse uždelstose apklausose taip pat buvo reikšmingai daugiau erdvinių, laiko ir veiksmo detalių negu melaginguose parodymuose. Tiesą sakantys tiriamieji pateikė mažiau veiksmo detalių parodymuose po dviejų savaičių negu pasakojimuose iš karto po įvykio; detalių skaičius melaginguose parodymuose abiejų apklausų metu reikšmingai nesiskyrė. Kitaip tariant, tiesą sakančiųjų atsakymuose labiau atsispindėjo natūralaus užmiršimo procesas negu meluojančiųjų atsakymuose tarp parodymų. Tiesą sakančių ir meluojančių asmenų informacijos pateikimo nuoseklumas tarp dviejų pasakojimų buvo panašus. Teorinės ir praktinės melo aptikimo implikacijos pateiktos straipsnyje.
Memory enhancing techniques, or mnemonics, are typically recommended in evidence-based investigative interviewing guidelines. In the current study, the use of a sketch mnemonic and its effect on the responses of truth tellers and liars was examined. Participants (n = 49) watched a mock intelligence operation video. They were instructed to tell the truth or lie about this operation in an interview immediately afterwards, and again after a two-week delay. In both interviews participants were requested to make a sketch of the place of the mock operation, and then to verbally describe the drawing. Results revealed that truth tellers reported more visual, spatial, temporal, and action details than liars in the immediate interview. Truth tellers also reported more spatial, temporal and action details than liars in the delayed interview. Truth tellers experienced a decline in reporting action details after the delay, whereas liars did not show a decline in reporting any details over time. Thus, truth-tellers showed patterns of reporting indicative of genuine memory decay, whereas liars produced patterns reflecting a ‘stability bias’. Between-statement consistency was not different across veracity conditions.
This work is part-funded by the High-Value Detainee Interrogation Group, awarded to the University of Portsmouth (UK) |
This research is part-funded by a fellowship awarded from the Erasmus Mundus Joint Doctorate Program The House of Legal Psychology (EMJD-LP) with Framework Partnership Agreement (FPA) 2013-0036 and Specific Grant Agreement (SGA) |