Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis problema Europos Sąjungos kontekste

Lietuvos narystė Europos Sąjungoje negali būti suvokiama kaip galutinis siekiamybės įgyvendinimas ar paprasčiausiai dovana. Mūsų buvimas ES erdvėje turėtų būti įvairiais požiūriais ir pjūviais sistemingai stebimas bei vertinamas, o šio proceso rezultatais grindžiamos išvados neturėtų tarnauti vien tik šalyje vykstančių procesų kritikai. Pasirašydama ES narystės sutartį ir pasiekdama vieną iš svarbiausių politinių tikslų, Lietuva gerai žinojo, kokia darbų našta laukia įvairiose šalies socialinio gyvenimo srityse. Sveikatos sistema – ne išimtis, nors integracijos į ES procese ši sritis kėlė bene mažiausiai rūpesčių. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad nacionaliniu mastu, jeigu sveikatos sistemos funkcionavimo rodiklius lyginsime su tarptautiniais, galime gyventi nusiraminimo nuotaikomis. Priešingai, mokslo duomenimis, vertinant vieną iš svarbiausių Lietuvos gyventojų sveikatos problemų – sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (LNL), pagrįstai turi kilti didžiulis visuotinas susirūpinimas mūsų bendrapiliečių sveikata. Žinant, kad drauge su nenatūraliomis priežastimis tokios LNL, kaip kraujotakos sistemos, onkologinės, kvėpavimo sistemos ligos, cukrinis diabetas, kasmet yra devynių dešimtadalių visų mirčių Lietuvoje priežastis. Akivaizdu, kad, nesuvaldžius esamos situacijos, nėra ko tikėtis ženklesnio nacionalinių sveikatos rodiklių pagerėjimo. [...].