The concept of domestic violence in Lithuania and the aspect of gender from the perspective of international law
Mykolo Romerio universitetas |
Date Issued |
---|
2013 |
Be to, byloje Opuz v. Turkey Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) pirmą kartą tokių bylų kategorijoje nustatė Europos žmogaus teisių konvencijos 14 straipsnio (draudimo diskriminuoti) pažeidimą. EŽTT sutiko, kad pareiškėja įrodė, jog dėl netyčinio valstybės institucijų pasyvumo egzistavo ne tik 2 straipsnio (teisė į gyvybę) ir 3 straipsnio (nežmoniško ir žeminančio elgesio uždraudimas), bet ir 14 straipsnio pažeidimas – taigi, diskriminavimas dėl lyties. Teismas rėmėsi statistika, pagal kurią smurtą dažniau patirdavo moterys nei vyrai. Pažymėtina, kad statistiniai duomenys buvo pateikti nevyriausybinių organizacijų, buvo netikslūs, o šiuo metu apie Lietuvą pateikiami smurto prieš moteris skaičiai yra didžiausi ES ir netgi galimai didesni, nei buvo pateikti apie Turkiją. Nagrinėdama Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo atitiktį tarptautinei teisei, autorė teigia, kad sąvoka „smurtas artimoje aplinkoje“ įstatyme gali būti neutrali lyties aspektu. Tai yra siūloma ir 2011 m. Europos Tarybos konvencijoje dėl prevencijos ir kovos su smurtu prieš moteris ir smurto šeimoje (Stambulo konvencija), kuri atsieja „smurto artimoje aplinkoje“ ir „smurto lyties pagrindu“ sąvokas. Tačiau norint sėkmingai kovoti su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje, turi būti numatytos priemonės, kuriomis siekiama kovoti su tokiais lyties stereotipais ir tradiciniais požiūriais, pagal kuriuos viena lytis laikoma pranašesne už kitą. Priešingu atveju, valstybės institucijoms nepavykus apginti moters, patyrusios smurtą artimoje aplinkoje, teisių, valstybė bus pripažinta ne tik pažeidusi savo pareigas konkrečioje byloje dėl smurto artimoje aplinkoje (šeimoje), bet ir nedėjusi pastangų apginti nuo smurto lyties pagrindu.
This article analyses the problems of defining the concept of domestic violence in Lithuania from the perspective of international law, focusing on the problem of delimitation of domestic violence and gender-based violence against women. The article provides an analysis of the concept of domestic violence under international legal documents (UN and CoE Conventions), and in relevant Case Law and the Lithuanian national legislation: i.e. the recently adopted Law on Protection Against Domestic Violence, which entered into force on 15 December 2011. The paper provides an assessment of the national law in consideration of international law. The author considers whether the law could and should be completely gender-neutral (the model chosen now in Lithuania). In addition, the need to consider the perpetrator’s rights (property interests, presumption of innocence, and victim’s opposition to criminal sanction) is analysed in the context of the relevant international human rights cases.