Non bis in idem principas Europos Sąjungos baudžiamojoje teisėje

Šis straipsnis yra pirmasis iš dviejų straipsnių, kuriuose analizuojamas non bis in idem principo reglamentavimas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) baudžiamojoje teisėje – siekiama atskleisti jo esmę, išryškinti „pridėtinę vertę“ ir trūkumus bei įvertinti raidos perspektyvas. Daugiausia dėmesio skiriama Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo (toliau – Šengeno konvencija, KŠSĮ) nuostatų ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas, Teismas) jų aiškinimo praktikos analizei.

Concerning the most complicated element of the non bis in idem, i.e. the notion of the “same acts”, the Court had adopted the broad factual approach. The relevant criterion for the purposes of the application of the principle is the identity of the material acts understood as the existence of a set of facts which are inextricably linked together, irrespective of the legal classification or the legal interest protected. However, the definitive assessment in this regard is a matter for the competent national courts which must determine whether the material acts constitute a set of facts which are inextricably linked together in time, in space and by their subject-matter. The variety of the situations where this criterion was applied by the Court is analysed in the second part of the article. The authors make an attempt to distinguish the specific features of the “same acts” in the context of the trans-European non bis in idem principle in comparison with the purely national context and identify the eventual impact of the application of the transnational non bis in idem rule to the qualification of the offences.