Tikslinio nužudymo praktikos vertinimas pagal tarptautinės humanitarinės teisės normas
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2014 |
Straipsnyje analizuojama tikslinio nužudymo praktika, tai yra, tokia praktika, kai tarptautinės teisės subjektas naudoja mirtiną jėgą, siekdamas tikslingai, iš anksto numačius nužudyti konkrečius asmenis, kurie nėra į juos besitaikančių asmenų sulaikyti. Straipsnyje įvertinamas šios praktikos naudojimas tarptautinio arba netarptautinio ginkluoto konflikto metu, tiriant, ar tokios praktikos panaudojimas neprieštarauja tarptautinėje humanitarinėje teisėje įtvirtintiems atskyrimo, nereikalingos žalos draudimo ir proporcingumo principams. Atskyrimo principo prasme būtina užtikrinti, jog bus taikomasi į asmenis, kurie aktyviai dalyvauja ginkluotame konflikte – tai yra, kombatantus arba asmenis, atliekančius nuolatinę kovos funkciją. Proporcingumo principas reikalauja, jog visada turi būti siekiama išvengti žalos civiliams asmenims ir objektams, taigi ir tikslinio nužudymo praktikos vykdymo metu to turi būti siekiama.
The article analyses the practice of targetted killings, that is, the use of lehtal force by a subject of international law against particular persons which are not detained by people attacking them. The article evaluates the use of this practice in the international or non-international armed conflict and explores whehter this practice does not infringe the principles of distinction and proportionality of international humanitarian law. It is necessary to ensure in the context of the principle of distinction that the targetted killings are effected only against persons taking direct part in the hostilities. The principle of proportionality requires that the damage to civilians and civilian objects is to be avoided during the practice of targetted killings.