Lundo ir Klaipėdos aštuoniasdešimtmečių sveikatos palyginimas

The aim of the article is to compare the health of 80-year-olds from Lund (Sweden) and from Klaipeda on the basis of the data from similar studies of 80+, and to discuss historical obstacles, which might have affected the differences in the results. 133 eighty-year-olds born in 1923 from Lund and 200 from Klaipeda were selected and investigated. The results from the studies show that by most parameters - body mass index, blood pressure, quality of sleep, ability to walk independently, subjective self health assessments and objective physicians' health assessments - the health of 80-year-olds from Lund is better compared with those from Klaipeda. The article discusses the historical events, which could affect the results. It is demonstrated that by integral health indicator - life expectancy -during the interwar period Lithuania was an "average" European country. However, after it was incorporated into the Soviet Union, life expectancy and other health indicators of its residents eventually worsened, compared with western European countries, just like in other countries of similar fate. It is assumed that in case the development of Lithuania had not been roughly interrupted for several decades in the second half of the 20th century, the life expectancy and healthy life expectancy of its people could be significantly longer. Also, health indicators of elderly people could be comparable to those of contemporary Finland or Sweden.

Straipsnio tikslas - pateikti Lundo (Švedija) ir Klaipėdos miestų aštuoniasdešimtmečių gyventojų sveikatos palyginimą, remiantis identiškų tyrimų „80 + " duomenimis bei aptarti istorines aplinkybes, galėjusias nulemti rezultatų skirtumus. Tyrimuose „80 + " ištisinės atrankos metodu atrinkti ir ištirti 153 Lundo ir 200 Klaipėdos aštuoniasdešimtmečių, gimusių 1925 m. Tyrimų rezultatai rodo, jog atsižvelgiant į daugumą parametrų - kūno masės indeksą, AKS (arterinis kraujo spaudimas), miego kokybę, gebėjimą savarankiškai vaikščioti, subjektyvius savo ir objektyvius gydytojo sveikatos įvertinimus - Lundo aštuoniasdešimtmečių gyventojų sveikata geresnė, palyginti su klaipėdiečių. Aptariant rezultatus atsižvelgiama į praeities istorinius įvykius, galėjusius tai nulemti, nurodoma, jog tarpukario laikotarpiu Lietuva, atsižvelgiantį integralų gyventojų sveikatos rodiklį - vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę - buvo „vidutiniška" Europos šalis. Tačiau šalį įkorporavus į Sovietų Sąjungą, jos ir kitų panašaus likimo šalių gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, sveikatingumo rodikliai ilgainiui atsiliko nuo vakarietiškų Europos šalių. Daroma prielaida, jog jei Lietuvos, kaip europinės šalies, raida nebūtų buvus šiurkščiai nutraukta keleriems XX a. antrosios pusės dešimtmečiams, jos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė bei vidutinė sveiko žmogaus būsimojo gyvenimo trukmė būtų gerokai ilgesnės. Be to, būtų geresni Lietuvos vyresnio amžiaus gyventojų sveikatos rodikliai - kaip dabartinės Suomijos arba Švedijos gyventojų.