Kinijos įvaizdis Vakaruose ir Lietuvoje: seni-nauji mitai, stereotipai ir jų įtaka kultūrinei sąveikai

Abstract

Vakaruose per daugiau nei keturis šimtus metų susiformavo daugybė Kinijos suvokimo stereotipų, mitų ir įvaizdžių, kurie dažniausiai buvo atitolę nuo tikrovės. Nors XX a. ir šiandien sąlygos, kurios juos formavo, atrodo jau išnykstančios, tačiau kai kurie iš šių stereotipų tebėra gyvi, jie prisideda prie naujų mitų apie Kiniją kūrimo. Šie mitai paskutiniais dešimtmečiais pradeda ryškėti ir Lietuvoje. Mūsų šalį pasiekia ne vien tradicinės (nors ir pritaikytos Vakarams) kinų kultūros elementai (kinų medicina, daoistinės psichosomatinės saviugdos praktikos, "harmoningo gyvenimo filosofija" - fengshui, arbatos gėrimo ritualai), bet ir neigiama informacija apie Kiniją, nerimą keliantys duomenys apie jos ekonominį vystymąsi, įtaką globaliai civilizacijai, kurie dažniau užgožia teigiamą informaciją apie šią šalį. Šio straipsnio tikslas - aptarti XIX a. pab. - XXa. pr. Vakarų Europoje ir Amerikoje susiformavusius Kinijos suvokimo stereotipus, mitus ir jų šaltinius, taip pat šių stereotipinių įvaizdžių įtaką kai kuriems dabartiniams jos mitams ir įvaizdžiams. Vėliau bus apžvelgiama Kinijos įvaizdžio sklaida mūsų šalyje, ypač jos žiniasklaidoje, kur jis yra labiausiai "apčiuopiamas", ir visiškai neseniai pasirodžiusioje lietuvių keliautojų knygoje apie Kiniją Drakono alsavimas. Tai yra bene pirmoji tokio pobūdžio knyga Lietuvoje, taigi laikytina svarbia tolesnio kinų ir Kinijos įvaizdžio formavimui mūsų šalyje.