The need and possibilities of harmonisation in criminal law matters in the EU
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2013 |
ES valstybės narės turi pripažinti sprendimus, priimtus pagal kitų valstybių narių nacionalinę teisę. Piliečiai, gyvenantys šalyse narėse, nežino, kaip vystėsi kitų šalių nacionalinės baudžiamosios teisės sistemos. Pritarimas procedūrai pripažinti kitos valstybės sprendimus pagal abipusio pripažinimo principą, o ne remiantis materialiomis taisyklėmis, kelia teisėtumo ir demokratijos stokos baudžiamojoje teisėje klausimus. Taip pat suteikiama galimybė kitos valstybės sprendimams, priimtiems taikant nacionalinę baudžiamąją teisę, veikti „eksteritorialiai“ kelia klausimus dėl asmens padėties tokioje teisinėje sistemoje. Be to, egzistuojantys teisinių sistemų skirtumai duoda „ginklą“ į nusikaltėlių rankas, nes jie gali pasinaudoti sistemų heterogeniškumu, t. y. tų, kurias jie laiko mažiau efektyviomis. Lisabonos sutartis lėmė pokyčius, susijusius su baudžiamosios teisės derinimu. Derinimas apima daug konkrečių ES mastu taikytinų standartų, kurie būtų sutarti ir priimti ES institucijų. Šiame straipsnyje nagrinėjamos kylančios konstitucinės problemos dėl abipusio pripažinimo principo taikymo baudžiamojoje teisėje ir siekiama parodyti derinimo poreikį ir galimybes ES baudžiamojoje teisėje.
EU Member States must recognize decisions stemming from the national law of other Member States. Citizens in the other Member States are not in the position to know how other national criminal law systems have developed. Agreeing on the procedure to recognize national decisions with the application of the mutual recognition principle, rather than substantive rules in the field of criminal law reflects a legitimacy and democratic deficit. In addition, the “extraterritorial” reach of national criminal law decisions poses significant challenges to the position of the individual in legal order. Besides, the existing legal diversity constitutes a “weapon” in the hands of criminals, as they may take advantage of the heterogeneity of the systems and of those they identify as less effective. The Treaty of Lisbon introduced changes, which regards criminal law harmonisation. Harmonisation involves a set of concrete EU-wide standards which would be negotiated and agreed by the EU institutions. This article explores the current constitutional concerns of the application of the principle of mutual recognition in criminal law and seeks to indicate the need and possibilities to use harmonisation in the development of EU criminal law.