Plačiai žinomo prekių ženklo samprata ir prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu kriterijai (kai kurie teoriniai ir praktiniai aspektai)

Abstract

Straipsnio tikslas – atskleisti vieno iš civilinių teisių objektų – plačiai žinomo prekių ženklo sampratos esmę bei panagrinėti kriterijus, galinčius būti reikšmingus sprendžiant prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu klausimą. Šie klausimai straipsnyje nagrinėjami teoriniu ir praktiniu aspektais, taip pat pateikiama Lietuvos teismų praktikos, sukauptos nagrinėjant ginčus, susijusius su prekių ženklo pripažinimu plačiai žinomu, analizė. 1883 m. Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo1 (toliau – Paryžiaus konvencija) 6bis straipsnis yra pagrindinė tarptautinės teisės norma, įtvirtinanti reikalavimą suteikti apsaugą plačiai žinomiems prekių ženklams. Nuoroda į minėtą Paryžiaus konvencijos straipsnį pateikiama ir kituose tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktuose. Siekiant atskleisti plačiai žinomo prekių ženklo sampratos esmę ir teisinę prigimtį nagrinėjama, kokios priežastys lėmė tai, kad minėtos Paryžiaus konvencijos sąjungos valstybės narės, diplomatinių konferencijų, skirtų Paryžiaus konvencijai peržiūrėti, metu inicijavo jos papildymą nauja nuostata dėl plačiai žinomų prekių ženklų apsaugos, kurios nebuvo pradiniame variante. Nagrinėjant kriterijus, galinčius būti reikšmingus sprendžiant prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu klausimą, straipsnyje daug dėmesio skiriama Paryžiaus konvencijos sąjungos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos asamblėjos ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos generalinės asamblėjos 1999 m. priimtoje bendroje Rekomendacijoje dėl plačiai žinomų ženklų apsaugos pateikiamiems išaiškinimams. [...].