Atvejo vadybininkų ir socialinių darbuotojų bendradarbiavimo stiprinimo galimybės
| Author(s) | |
|---|---|
Šinkevičė, Auksė | Kaišiadorių socialinių paslaugų centras |
| Date Issued | Volume | Issue |
|---|---|---|
2024 | 22 | 1 |
Straipsnio tikslas – atskleisti atvejo vadybininkų ir socialinių darbuotojų bendradarbiavimo stiprinimo galimybes remiantis atvejo vadybininkų patirtimi. Probleminis klausimas: kas stiprina atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo bendradarbiavimą? Tyrimo duomenys buvo surinkti pusiau struktūruoto interviu metodu. Tyrimo duomenys buvo apdoroti pasitelkus kokybinę turinio (content) analizę, išskiriant temas ir potemes, priskiriant patvirtinančius teiginius. Gauti tyrimo rezultatai vėliau buvo interpretuojami ir analizuojami, siejami su kitų autorių mokslinėmis įžvalgomis. Tyrimu atskleista, kad atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo bendradarbiavimo stiprinimo galimybės siejamos su jų kompetencijų stiprinimu ir jų bendradarbiavimo būdais. Minėtų specialistų kompetencijų stiprinimas siejamas su kvalifikacijos mokymais skatinant jų domėjimąsi ne tik siaura darbo sritimi, bet ir gilinantis į su veikla susijusių teisės aktų reglamentavimą. Prie bendradarbiavimo stiprinimo prisideda atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo dalijimasis patirtimi su kolegomis, kai aptariami svarbūs jų veiklos aspektai, taip praplečiant turimas profesines žinias ir praktikoje taikomus metodus. Atvejo vadybininkui ir socialiniam darbuotojui reikšminga yra pagalba vienas kitam kaip tarpusavio sąveikos ir komunikacijos išraiška, kurioje labai svarbus palaikymas, parama, atvirumas. Be to, šių specialistų kompetencijų tobulinimas taip pat gali tapti bendradarbiavimo stiprinimo galimybe, kadangi turimos kompetencijos daro įtaką tvirtai jų pozicijai ir gebėjimui atstovauti vaikui, šeimai ir apginti jų poziciją. Atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo bendradarbiavimo stiprinimo galimybės siejamos ir su susirinkimų organizavimu, įsitraukimu, jų bendru darbu teikiant paslaugas. Susirinkimuose, kuriuose jie išsako savo poziciją, analizuojamos probleminės situacijos, galimi sprendimo būdai, numatomas veiksmų planas, sustiprinamas jų sklandus darbas ir padedama užtikrinti vaiko teises. Atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo bendradarbiavimas neįsivaizduojamas be aktyvaus jų įsitraukimo, kai kartu bendradarbiaujant kryptingai siekiama bendro tikslo, o bendras darbas siejamas su veikimu kartu derinant veiksmus, susitariant dėl tolimesnių veiksmų ir pasidalijant atsakomybe.
This article analyses opportunities for strengthening collaboration between case managers and social workers based on the experiences of case managers. The Description of the Case Managements Procedure approved by the order of the Minister of Social Security and Labour of the Republic of Lithuania dated 29 March 2018, established the guidelines for the application of the case management method in the field of family assistance and defined the new duties of the case manager and the social worker. A successful and smooth process of family assistance is the goal of every case manager and social worker; thus, close collaboration between the case manager and the social worker is the cornerstone of the organisation of complex services for the family and the child. Close collaboration is necessary in the provision of assistance to the child and family; however, specialists working in the social field often face unnoticed, hard-to-assess and unpredictable results, thus they encounter many challenges. There are also difficulties in collaboration when the case manager aids the child and the family together with the social worker, while the opportunity for overcoming them becomes important and significant in order to reduce the possibility of these specialists suffering burnout and to strengthen their motivation. The research object concerns the opportunities for strengthening collaboration between the case manager and the social worker. The aim of the research is to reveal opportunities for strengthening collaboration between the case manager and the social worker based on case managers’ experiences. The problematic question is as follows: What strengthens collaboration between the case manager and the social worker? The following research methods were used: analysis of scientific literature and legal acts, generalisation method, qualitative research, and semi-structured interview. The sample of the research participants was formed by purposive sampling using the criterion sampling method, in which the research elements are selected in accordance with the established criteria. Research participants were selected according to the following criteria: 1) case managers who work in X institutions, provide case management services, and, together with social workers, organise the assistance process for families experiencing social risks; and 2) 2 years’ experience in the field of case management. [...].