Implementation of the principle of state language in Lithuania: recent problematic aspects
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2013 |
Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą. Tai reiškia, kad lietuvių kalba yra vartojama viešajame gyvenime, valstybinės kalbos vartojimas yra saugomas ir kontroliuojamas, o už netinkamą jos vartojimą numatyta atsakomybė. Šis principas įgyvendinamas visoje teisės sistemoje. Jis įtvirtintas ir specialiuose teisės aktuose, ir kituose įvairių rūšių teisės aktuose, reguliuojančiuose įvairias viešojo gyvenimo sritis: valstybės tarnybą, viešąjį administravimą, švietimą, teismines procedūras, tautinių mažumų teises, reklamą, vardų ir pavadinimų suteikimą, viešuosius užrašus ir pan. Valstybinės kalbos principas yra plačiai atskleistas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir kitų nacionalinių teismų praktikoje. Tačiau kartais tam tikrų normų, kuriose įtvirtintas valstybinės kalbos principas, įgyvendinimas tampa problemiškas – dėl besikeičiančių socialinių realijų, migracijos ar net politikos. Pastaruoju metu išryškėjo keletas tokių probleminių sričių, kai keliamas klausimas dėl teisės tautinėms mažumoms vartoti savo kalbą: tai yra asmenvardžių rašymas oficialiuose dokumentuose, viešieji užrašai ir švietimas. Sisteminė nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų analizė, nacionalinių ir tarptautinių teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad egzistuojantis teisinis minėtų probleminių sričių reguliavimas iš esmės atitinka valstybės įsipareigojimus dėl asmenų teisių. Tačiau būtina nedelsiant priimti specialius teisės aktus, atitinkančius šiuolaikinės visuomenės poreikius ir užtikrinančius tarptautinių įsipareigojimų vykdymą.
The Lithuanian language belongs to the Baltic branch of the Indo-European family. Most Baltic languages are extinct. The only ones preserved and used to date are Lithuanian and Latvian. Researchers of Indo-European languages say Lithuanian is the most archaic of all the living Indo-European tongues. The Constitution of the Republic of Lithuania ensures the Lithuanian special legal status and declares the principle of state language. This principle is implemented and defined in numerous various types of legislation, regulating different areas of public life. Application of some norms of legislation sometimes becomes more or less problematic. Recently the most problematic norms, implementing the principle of the state language, are the ones, regulating the writing of the names of natural persons, especially non-Lithuanian nationality and non-citizens, in official documents; public signs and education in languages of national minorities. Recently some important decisions were made by national and international courts, other state authorities which are linked to the implementation of the principle of state language.