Online hate speech and the responsibility of users
| Author(s) | |||
|---|---|---|---|
Rombolà, Roberta | Università degli Studi di Torino | IT |
| Date Issued |
|---|
2023 |
Po nerimą keliančių neapykantą kurstančių kalbų, dezinformacijos ir propagandos išplitimo internetinėje erdvėje Europos Sąjunga sutelkė dėmesį į interneto reguliavimą, kad jis taptų moderuojama erdve. Šiuo požiūriu buvo ir yra priimami įvairūs teisės aktai, įskaitant neseniai priimtą Skaitmeninių paslaugų įstatymą. Už tokių teisės aktų slypi pagrindinis tikslas – reikalauti, kad paslaugų teikėjai būtų atsakingi už jų teikiamą turinį. Kaip ir kitose srityse, net ir internetinio turinio klausimu Europos Sąjunga yra pasirengusi neleisti technologijų įmonėms išvengti atsakomybės. Nepaisant to, socialinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai patys nekuria turinio. Dažniausiai jie suteikia platformą asmenims, jų vartotojams dalytis savo turiniu. Vėliau vartotojai gali skelbti ką tik nori, neviršydami, viena vertus, paslaugų teikėjų vidaus sąlygų ir, kita vertus, įstatymų nustatytų ribų. To pagrindas yra Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnis: asmenų žodžio laisvė nėra absoliuti, nes tam tikromis sąlygomis ji gali būti apribota. Šiuo atžvilgiu Europos Žmogaus Teisių Teismas neseniai priėmė svarstyti atitinkamą atvejį – Sanchez prieš Prancūziją dėl vartotojų atsakomybės už neapykantą internete kurstančią kalbą. Byla atskleidė, kaip būtina aiškiai apibrėžti sąlygas, susijusias su interneto vartotojų atsakomybe už neapykantą kurstančią kalbą, susijusią ne tik su jų pačių turiniu, bet ir su tuo, ką asmenys skelbia sykiu.
Following the alarming escalation of hate speech, misinformation and propaganda in online spaces, the European Union has been focused on regulating the Internet in order for it to be a fairly moderated space. In this vein, various pieces of legislation, including the recent Digital Services Act, have been and continue to be introduced. Behind such legislation there is an underlying aim: to hold service providers accountable for the content they make available. Just as much as in other fields, the European Union is set to prevent technology companies from escaping accountability on the issue of online content. Nevertheless, social media providers do not create content themselves. Mostly, they provide a platform for individuals, users, to share their own. As such, users can post whatever they want within the limits imposed by the internal conditions of the service providers on the one hand, and by the law on the other. Art. 10 of the European Convention on Human Rights is the root of this: freedom of speech is not absolute, as it can be limited under certain conditions. In this respect, a relevant case concerning the responsibility of users for online hate speech was recently decided by the European Court of Human Rights: Sanchez v. France. The case demonstrated the necessary of clearly defining the conditions related to the responsibility of internet users for what regards hate speech – not just related to their own content, but also to what individuals post in relation to it.