Žmogaus būsto neliečiamumo teisinis režimas
Author(s) | |
---|---|
Jovaišas, Karolis | Lietuvos teisės institutas |
Date Issued |
---|
2005 |
Toks režimas teisinėje literatūroje yra nagrinėtas tik fragmentiškai, iš esmės kalbant apie žmogaus privataus gyvenimo slaptumą ir konfidencialumą. Būsto neliečiamumas yra iš dalies savarankiškas principas, kurio įgyvendinimas turi savo specifinių ypatumų ir niuansų. Šiame straipsnyje siekiama teoriniu ir praktiniu aspektais aktualią temą ištirti kompleksiškai. Jame aiškinamos ir interpretuojamos normos tų įstatymų, kurie sukonkretina ir detalizuoja Konstitucijoje įtvirtintą žmogaus būsto neliečiamumo principą, taip pat numato, kokiais pagrindais remiantis taikomi šio neliečiamumo apribojimai ir suvaržymai. Tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose žmogaus teisės ir laisvės yra įtvirtintos pareigų ir atsakomybės kontekste, todėl šiame straipsnyje identifikuoti ir analizuojami tokie su žmogaus įsipareigojimais susiję būsto neliečiamybės apribojimo klausimai, kurie iki šiol apskritai nebuvos mokslinio tyrimo objektas.
The treatment of immunity of premises has been analysed occasionally in legal theory, mainly referring to secrecy and confidentiality of private life. The immunity of premises is a partly substantive principle, the implementation of which has specific features and nuances. The purpose of this article is to prospect the actual topic in complex both in theoretical and practical aspects. Clauses of laws that elaborate and concretise the constitutional principle of the immunity of premises as well as establish the grounds of bounds and restrains of this principle are analysed in this article. Because international human rights instruments establish human rights and freedoms in the context of duties and responsibilities, the questions of personal duties related to premises that had never been subject to any research are identified and analysed this article.