Konfliktiškumas ir taikinimo būdai Lietuvos viešajame sektoriuje - problemos ir gairės
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2008 |
Straipsnio tikslas - panagrinėti konfiiktiškumo požymius Lietuvos viešojoje erdvėje bei paanalizuoti kaip valstybė ir visuomenė sprendžia konfliktus. Socialiniai mokslai Lietuvoje vangiai tyrinėja sudėtingą ir įvairialypę konfliktų problematiką. Stokojama metodologinio pagrindo ir matavimo instrumentarijaus. Šiame straipsnyje mėginama pritaikyti kai kurių naujausių konfliktų studijų išvadas analizuojant Lietuvos sociokultūrinius reiškinius. Apžvelgiamas konfliktiškumo laipsnis ir mastas Lietuvoje bei svarstoma, kokiomis priemonėmis valstybė ir visuomenė skaidrindama ir tobulindama viešąją erdvę gali apsisaugoti nuo konfliktų destrukcijos. Problemoms sukonkretinti naudojamasi pavyzdžiais ir atvejo studijos metodu. Uždaviniai: 1. Apžvelgti tuos korfiiktiškumo visuomenėje tyrinėjimus, kurie sieja konfliktus su socialine transformacija ir su globalia kintamojo šiuolaikiškumo tikrove. 2. Apibūdinti konfliktiškumo pobūdį pereinamojo meto Lietuvoje. 3. Aptarti konfliktu valdymo Lietuvoje sisteminius požymius. 4. Pabrėžti viešojo administravimo institucijų taikinimo misiją. 5. Įvertinti neteisminia konfliktų sprendimo resursą. 6. Pagrįsti konj!iktų sprendimo kultūros ugdymą visuomenėje kaip strateginį tikslą. Pagrindinės sąvokos: konfliktiškumas visuomenėje, korfiiktiškos reakcijos, konfliktų sprendimo kultūra, alternatyvus ginčų sprendimas (A GS)
The article deals with the phenomenon of conflicts arising in the society of postcommunist transformation. Lilthuania is one of those countries where simultaneous political and social transformation and followed by legal and administrative modernization has caused formely uknown numerous social conflicts. The old mechanisms for dealing with new conflicts were unfit. Society became dismembered and divided. The article reviews an extent of conflicts in Lithuania, and how the state and society preserve the social order from destruction. Conflict management along with its strong and weak features is under consideration. It further dislcusses the following guidelines for developing a national system of conflict management: the role and importance of public administration as a conciliatory institution; the need for creating legal environment for conflict resolution through approving the mediation law; strengthening individual and communal culture of dispute resolution though education and special training of youth and professionals.