Būsimųjų socialinių pedagogių ir socialinių darbuotojų dažniausiai naudojamos streso įveikimo priemonės

Abstract

Tyrimo tikslas – išanalizuoti ir palyginti I ir IV kurso studenčių – būsimųjų socialinių pedagogių ir socialinių darbuotojų - dažniausiai naudojamas streso įveikimo priemones. Taikyti šie tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė, anketinė apklausa, statistinė analizė. Naudojamoms streso įveikimo priemonėms nustatyti buvo taikytas N. S. Endler ir kt. (1996) „Streso įveikos klausimynas“, aprobuotas A. Žukauskienės (2008) darbe. Anoniminis anketavimas atliktas 2012 metų pavasarį. Buvo apklaustos 168 Vilniaus ir Kauno universitetų studentės (būsimosios socialinės pedagogės ir socialinės darbuotojos), kurių vidutinis amžius - 21,8 ± 3,1 m. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 19.0 statistinių duomenų apdorojimo paketą. Skirtingų grupių rezultatai palyginti taikant χ2 (chi kvadrato) kriterijų. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05. Rezultatai. Tyrimas atskleidė, kad dauguma būsimųjų socialinių pedagogių ir socialinių darbuotojų stresui įveikti dažniausiai naudoja paprasčiausias ir prieinamiausias priemones: bendravimą su artimaisiais (50 proc. I kurso ir 30,3 proc. IV kurso studenčių), jumorą (atitinkamai 40 ir 25 proc.), muzikos klausymąsi (atitinkamai 40 ir 22,6 proc.), pasivaikščiojimą gamtoje (atitinkamai 23,8 ir 22,6 proc.). Nemažai respondenčių naudoja požiūrio į situaciją keitimą (25 proc. I kurso ir 40 proc. IV kurso atstovių), plaukiojimą baseine (atitinkamai 23,2 ir 30,3 proc.), beveik penktadalis – savo emocijų kontrolę. Išvados. Pirmo kurso būsimosios socialinės pedagogės ir socialinės darbuotojos stresui įveikti dažniausiai naudoja bendravimą su artimaisiais, jumorą, muzikos klausymąsi, ir tai naudoja dažniau (p < 0,05) nei ketvirto kursų studentės. IV kurso studentės dažniau nei I kurso atstovės naudoja požiūrio į situaciją keitimą, vandens procedūras (p < 0,0).