Coordination performance of 11-15 years old athletes and population

Authors present the result of the cross-sectional testing of the coordination abilities of young athletes and population aged 11 – 15 years. The coordination performance of sets was created by the sum of acquired points in seven item battery tests of the coordination abilities. The starting point for the creation of points scale was the average performance of a set of 11 years old population. Results of the research proved higher entry level of the coordination performance in a set of sportspersons, and its dynamic growth at the age of 11 to 15 years. The growth of the coordination performance of sets had a gradually growing character.

Straipsnyje analizuojami 11-15 metų amžiaus skirtingų sporto mokyklų lengvaatlečių ir nesportuojančių mokinių koordinacinių gebėjimų išugdymo lygio ypatumai. Tikslas - nustatyti mokinių ir jaunųjų sportininkų fizinio vystymosi ir koordinacinių gebėjimų rodiklių pradinį lygį bei palyginti pokyčius Tyrime buvo naudojama 7 koordinacinių testų baterija (pusiausvyrai - LAVOBR; greitumui - LAVLOP; judesių ritmui - SWING; erdvinei orientacijai - RUNM; kojų kinematinei diferenciacijai - SDDP; rankų kinematinei diferenciacijai - HLP; laiko pojūčio tikslumo nustatymui - TIMEST. Kiekvienos amžiaus grupės judesių koordinacinis produktyvumas buvo vertinamas pagal atskirame pratime surinktų taškų sumą. Kiekvienos grupės vidutinis rezultatas (X) buvo nustatomas pagal 5 taškų lygį. Kvadratinio nuokrypio ketvirtis buvo orientyru į aukštesnį (pvz. 6 taškai=x11+0.25 s) arba žemesnį (pvz. 4 taškai= x11-0.25 s) lygį. Tyrimo rezultatai parodė, kad somatiniai rodikliai laipsniškai, proporcingai didėjo visose amžiaus grupėse. KMI dėl to, praktiškai, nekito. Visų tiriamųjų KMI nenukrypo nuo tos amžiau grupės vidurkio ribų. Buvo nustatyta, kad amžiaus grupėse nuo 12 iki 13 ir nuo 14 iki 15 metų koordinaciniai gebėjimai ženkliai pagerėjo, o grupėje nuo 13 iki 14 metų, pastebėta santykinė rezultatų stagnacija. Gauti tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad aktyviau sportuojančių vaikų ir paauglių koordinacinių gebėjimų pranašumas, lyginant su kitais tiriamaisiais, kas metai didėjo daug ženkliau. Remiantis gautais duomenimis autoriai rekomenduoja, pradiniame vaikų fizinio ugdymo etape, suformuoti bendrą koordinacinių gebėjimų pagrindą, kurio pagalba galima būtų toliau lavinti koordinacinius gebėjimus reikalingus konkrečiai sporto šakai. Šių gebėjimų ugdymo efektyvumą apsprendžia savalaikis, kryptingas sensityvinių periodų privalumų panaudojimas (parengiamajame ir pagrindiniame treniruočių periode). Testuojant koordinacinius gebėjimus būtina taikyti standartinius, informatyvius, patikimus - praktikoje patikrintus testus, kurie tampriai susiję su sportine specializacija.