Teisminės kontrolės sutartinių sumų atžvilgiu lyginamieji aspektai
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2015 |
Tikslas – šiame straipsnyje nagrinėjami ir vertinami skirtingi teisminės kontrolės modeliai, lyginamosios analizės pagrindu siekiant atskleisti tų modelių kritinius aspektus arba pranašumus. Metodologija – šiame tyrime naudojami teoriniai metodai (lyginamasis, analitinis ir sisteminis). Rezultatai – sutartinių baudų (angl. penalty), kurios Lietuvoje prilygintinos netesyboms, įteisinimas lanksčios teisminės kontrolės sąlygomis, skirtingai nei jų draudimas griežtos teisminėmis kontrolės sąlygomis, užtikrina pusiausvyrą tarp silpnesniosioms šalims reikalingos teisėtų interesų apsaugos ir stipresniosioms šalims (verslininkams) reikalingos sutarčių laisvės. Tačiau lanksčią teisminę kontrolę įtvirtinančiose jurisdikcijose, kur kaip silpnesniųjų šalių teisėtų interesų saugiklis teismams numatoma mažinimo galia, neturėtų būti analogiškai vadovaujamasi vertinamaisiais kriterijais tiek savo srities profesionalų, tiek neprofesionalų atžvilgiu. Todėl Lietuvoje sutartiniuose komerciniuose santykiuose teisinis tikrumas bei sutarčių laisvės principas galėtų būti sustiprinti, kaip teisminės mažinimo galios išimtį, numatant lygiavertę derybinę padėtį turinčius verslininkus, t.y. pagal šalių profesionalumo lygį diferencijuojant teisminės kontrolės režimą. Tyrimo ribotumas – šiame tyrime, kai kalbama apie Kontinentinės teisės tradicijos šalis, sutartinių baudų terminas vartojamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse1 įtvirtintų netesybų prasme, t.y. nesiekiant jų atskirti nuo delspinigių. Nagrinėjant teisminės kontrolės modelius apsiribojama Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau - JAV) bei kai kurių Kontinentinei teisės tradicijai priklausančių šalių pavyzdžiais, tarp kurių yra Belgija, Ispanija, Vokietija, Lietuva ir kt. Tačiau ne visų šalių reguliavimas vienodai plačiai analizuojamas dėl egzistuojančių panašumų. Praktinė reikšmė – šiuo straipsniu sukeliama diskusija, siekiant išsiaiškinti, koks teisminės kontrolės modelis, taikytinas sutartinių baudų, atžvilgiu geriausiai užtikrina pusiausvyrą tarp silpnesniosioms šalims reikalingos teisėtų interesų apsaugos ir stipresniosioms šalims (verslininkams) reikalingos sutarčių laisvės. Taipogi atskleidžiama, kokiu būdu Lietuvoje galėtų būti sustiprintas teisinis tikrumas bei sutarčių laisvės principas komerciniuose sutartiniuose santykiuose. Originalumas – nors užsienio mokslinėje literatūroje yra nagrinėjami įvairūs su iš anksto aptartais nuostoliais (angl. liquidataed damages) ir sutartinėmis baudomis susiję teoriniai ir praktiniai apsektai, tačiau šiame tyrime siekiama atskleisti ir įvertinti šių institutų atžvilgiu taikytinos teisminės kontrolės pagrindu, kuri gali būti arba griežta, arba lanksti, kylančius trūkumus ar privalumus, kad būtų galima atsakyti į klausimus, kuris modelis geriausiai leidžia subalansuoti su teisėtų interesų apsauga ir sutarčių laisve siejamus poreikius, bei kaip Lietuvoje sutartinėms baudoms (netesyboms) taikytinas teisminės kontrolės modelis dar galėtų būti patobulintas.
Purpose – in this article on the basis of comparative analysis different models of judicial review are examined and assessed in order to reveal particular critical aspects or advantages. Methodology – in this research theoretical methods (comparative, analytical and systemic) are being applied. Findings – legalization of penalty clauses in terms of flexible judicial review, in contrast to their ban in terms of strict judicial review, ensures best both the equilibrium between the protection of legal interests that is necessary in respect of weaker parties and freedom of contract needed by the stronger commercial parties. However, in the jurisdictions where the flexible judicial review with reduction power over unreasonably excessive sums, as a safeguard for protecting legal interests of weaker parties, is established the evaluative criteria should not be applied in the same fashion for both non-professionals and professionals operating in the scope of their activity. For this reason in Lithuanian Republic legal certainty and freedom of contract in the context of commercial contractual relations could be strengthened by making an exception of the reduction power in respect of businessmen with relatively equal bargaining power, which would basically allow to differentiate the regime of judicial review on the basis of parties’ professional capabilities. Research limitations – author of this article studies models of judicial review that are based on either invalidation or reduction of penalty clauses by limiting his research to the examples of the US and some civil law countries, among which are, for instance, Belgium, Spain, Germany, Lithuania, however, not all of these examples are equally discussed due to some similarities in terms of regulation regarding penalty clauses. Practical implications – this article initiates a discussion aimed at revealing, which model of judicial review over penalty clauses ensures best both the equilibrium between the protection of legal interests that is necessary in respect of weaker parties and freedom of contract needed by the stronger parties. It is also attempted to reveal in what way in Lithuanian Republic legal certainty and freedom of contract in the context of commercial contractual relations could be strengthened. Originality – although in the foreign scientific literature various practical and theoretical aspects concerning liquidated damages and penalty clauses were analyzed, but this research focuses on revealing and assessing the advantages or disadvantages that depend on the implemented model of judicial review over penalty clauses, which can be either flexible or strict, in order to answer questions, such as which model allows best to balance the needs associated with protection of legal interests and freedom of contract, as well as how the judicial review model could be improved in Lithuanian Republic.