Žudikų tipologija Lietuvoje
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2010 |
Straipsnyje toliau aptariami 521 žudiko (tyčinius nužudymus padariusių asmenų) kompleksinio tyrimo rezultatai. Tyrimas atliktas 2007 m., jo duomenys reprezentuoja visą žudikų kontingentą mūsų šalyje. Taikant daugiamatės statistinės analizės metodus buvo nustatytas tipologinis bruožas, kuris lemia žudikų kontingento skirtumus. Šio bruožo pagrindas yra emocinis destruktyvumas – paradoksalus atvirkštinis asmens destruktyvių (agresyvių, sadistinių ir kt.) emocijų ir jo emocinės savikontrolės ryšys. Šis ryšys pasireiškia tuo, kad stiprėjant minėtoms emocijoms, joms veikiant, emocinė kontrolė ne tik nestiprėja, bet, atvirkščiai, silpsta. Tai savo ruožtu sudaro prielaidas toliau stiprėti minėtoms destruktyvioms emocijoms, o tai galiausiai pasireiškia jų destruktyviu proveržiu. Šis emocinės savikontrolės ypatumas glaudžiausiai susijęs su asmens alkoholizacija, narkotizacija, „žaismingu“ požiūriu į gyvenimą ir pasireiškia įvairiu lygiu. Šio bruožo apraiškos lygis yra ir žudikų padarytų nusikaltimų, ir kitų asmenybės ypatumų skirtumų pagrindas. Tiriamieji, kuriems būdingas aukštas emocinio destruktyvumo lygis, dažniau padaro nužudymus, susijusius su destruktyvių emocijų proveržiu. Tuo tarpu asmenys, kurių šio tipologinio bruožo lygis yra žemas, daro nužudymus dėl priežasčių, labiau susijusių su jų asocialiomis pažiūromis, žemu doroviniu lygiu, įstatymo ir žmogaus gyvybės negerbimu. Tyrimu nustatyta, kad ryškūs skirtingų pagal šį tipologinį bruožą asmenų skirtumai atsiranda jau vaikystėje bei paauglystėje ir lemia esminius asmenybės ir požiūrio į įvairius gyvenimo aspektus skirtumus. Aptariamas tyrimo rezultatų naudojimas tobulinant įstatymo taikymo ir nusikaltimų prevencijos individualizavimo problemas.
The data show that the intensity of emotional destructiveness has an impact on other differences among murders, especially the motivational factors for murderers to commit the crime and how these murders were committed. Offenders with a high level of emotional destructiveness tended to commit murders because of “an explosion” of their destructive emotions. The data show that clear differences among murderers possessing high or low emotional destructiveness can already be observed in their childhood and adolescence years. The data also show essential differences among murderers in their personality traits and attitude towards life. A possible use of the results of this study to improve criminal legislation and crime prevention are discussed in the article. The article shows that data provide new prospects in making criminal legislation and crime prevention more individualistic.