Problems in the translation of law terminology
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2010 |
Teisės kalba yra ne tik semiotinė sistema, bet ir neatskiriama teisinės sistemos dalis su jos tradicijomis, logikos ypatumais ir funkcijomis. Šios kalbos ypatybės savaime išplaukia iš pačios teisės ypatybių, tarp kurių pirmiausia minimos šios: • Aukštas juridinių sąvokų abstrakcijų lygis. • Glaudus kalbos ir teisės ryšys. Straipsnyje pateikiami juridinių tekstų vertimo pavyzdžiai. Aptariami būdingesni teisės tekstų supratimo ir vertimo į lietuvių kalbą sunkumai, pvz. angliško būsimojo laiko pagalbinio veiksmažodžio „shall“, lotyniškų ir prancūziškų posakių, archainių žodžių, dubletų ir tripletų, techninių ir pusiau techninių terminų vertimo į lietuvių kalbą ypatumai. Kadangi teisės kalba yra atskira bendrinės kalbos atmaina, todėl turi ir savų, šiai sričiai būdingų ypatybių, susijusių su šios srities poreikiais. Svarbiausios ypatybės – tikslumas ir tikslingumas. Specialusis teisės kalbos pobūdis verčia ieškoti savų raiškos būdų. Be įprastinių priemonių čia prireikia ir tokių, kurių paprasta bendrinė kalba neturi. Teisės kalba tam pasitelkia netipiškų ar periferinių kalbos reiškinių, o jų neradusi, kiek pakeičia ir sau pritaiko esamus žodžius ir pasakymus. Verčiant teisės tekstus reikia atsižvelgti, kad kiekviena tekstų kategorija skiriasi stiliumi ir kalbos ypatybėmis, kurios turi būti, kiek leidžia galimybės, išsaugotos vertimo tekste.
Translation is used to enrich the students‘ vocabulary in the second language, to help assimilate new syntactic structures and to verify the students‘ understanding. Texts from courts of law, legal cases, crime and criminality are tailored to equip students with relevant expressions, idioms, and structures. The article deals with the main difficulties in the style of translation processes and examines some lexical features of English legal language. It provides some information about specific features of legal texts as well as their varieties.