Pacientų mokėjimų, sutikimo ir galimybių mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas lygybės aspektai
| Author(s) | |
|---|---|
Murauskienė, Liubovė | Viešoji įstaiga „MTVC“ (Mokymų, tyrimų ir vystymo centras) |
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2013 |
Lietuvoje pacientų mokėjimai už sveikatos priežiūros paslaugas periodiškai tampa viešų diskusijų dalyku. Tyrimo tikslas – išanalizuoti vartotojų charakteristikas, kurios turi įtakos tiesioginiams mokėjimams bei sutikimui mokėti, taip pat nelygybės tiesiogiai mokant už sveikatos paslaugas pasireiškimus. Tyrimas atliktas taikant suaugusių Lietuvos gyventojų (N =1012) 2010 m. apklausos duomenų statistinės analizės metodus. Įvertinti faktinių mokėjimų dydžiai ir juos mokėjusių gyventojų charakteristikos. Pateikti nelygybių, mokant už sveikatos priežiūros paslaugas, įrodymai. Nagrinėjami veiksniai, turintys įtakos sprendimams naudotis mokamomis paslaugomis.
During the period of July, 2009 – June, 2010, patients spent on average 146 litas7 for health services or, recalculated for those, who actually paid for the services (about 37% of adult population), 325 litas. Official average payment for outpatient consultation equals 64.6 litas, unofficial one – 72.8 litas. Despite negligible private provision of inpatient services and the declared “all included” hospital services, official average payment in hospital was about 246 (7–200) litas; unofficial payments for inpatient services were the most frequent within the corresponding patients’ group, when almost a half of the patients paid 158 (0.5–1600) litas per hospitalization. Males and the poorest population paid for healthcare less frequently in opposite to more frequent payments among those, who were not satisfied with the quality of the services. Moreover, almost 58 percent of the population agreed to pay officially for better quality services in a case of facing serious threat to their health. In less severe cases, the WTP was even higher when 82 percent, and 71 percent of the respondents agreed to pay officially on average 42 litas and 355 litas for outpatient and inpatient services, respectively. The WTP for the outpatient services was the lowest among the poorest and country-side citizens, as well as those, who had a lower education level. At the same time, living in cities, single persons and those, who had not paid for inpatient services, were determinants for reducing the WTP for the inpatient services. [...]