Įstatymų funkcijos interpretacija M. P. Foucault teisės filosofijoje
Logos |
| Date Issued |
|---|
2008 |
Straipsnyje analizuojama Michelio Foucault įstatymų funkcijos interpretacija teisės filosofijoje. Parodoma pozityviosios teisės radikalūs skirtumai iki modernioje ir modernioje visuomenėje. Pozityvioji teisė ikimodernioje visuomenėje įteisino aukščiausiąją absoliučią arba apribotą karaliaus valdžia, o modernioje visuomenėje - valstybės kaip suverenių piliečių bendruomenės aukščiausiąją valdžią. Foucault konstatuoja, kad pozityvioji teisė modernioje visuomenėje įtvirtina disciplinarinių santykių mechanizmą. Disciplinariniam valdymui pasipriešinti Foucault siūlo naujos pozityviosios teisės koncepciją. Ši teisė turi būti antidisciplinarinė, atmetanti aukščiausiojo valdžios suvereno principą.
This article analyses interpretation of functions of positive law involved in legal philosophy of Michel Paul Foucault. The author of the article focuses on the way in which Foucault explained the positive law of premodern and modern societies. The article comes to conclusion that Foucault regarded positive law of premodern society (that is, society of Middle Ages, Renaissance and New Ages) as a tool to validate supreme royal power, no matter whether it is absolute or limited. Meanwhile positive law of modern society of the XIX th and XX th centuries was presented as a force formally legitimizing the supreme power of State as civil community. Nevertheless, the real function of that modern law was revealed as an establishment of unlimited net of repressive local disciplines within society. According to Foucault, modern positive law fixes modern disciplinary society by hiding local disciplines from individual and public sight under the veil of State as Sovereign.