Neapibrėžtos tyčios samprata
| Date Issued |
|---|
2007 |
Šio pranešimo objektas yra neapibrėžta tyčia. Baudžiamosios teisės doktrinoje vyksta nemažai diskusijų, susijusių su neapibrėžtos tyčios samprata. Neapibrėžta tyčia, nors ir nėra juridiškai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tačiau turi didelę reikšme kvalifikuojant nusikalstamas veikas. Labiausiai diskutuojama, ar pagrįstai yra šalia apibrėžtos ir neapibrėžtos tyčios išskiriama alternatyvi tyčia. Ši problema aktuali ir Lietuvos teismų praktikai, nes joje pastebimas tam tikras nenuoseklumas, susijęs su neapibrėžtos tyčios samprata. Doktrinoje taip pat diskutuojama, ar neapibrėžta tyčia galima tik tiesioginės tyčios atveju, ar apie neapibrėžtą tyčią galima kalbėti ir asmeniui veikiant netiesiogine tyčia. Šiame pranešime siekiama išnagrinėti šias neapibrėžtos tyčios sampratos problemas.
This article contains the analysis of the conception of indefinite intention. The conception of indefinite intention in the doctrine of criminal law is being widely discussed and there are many disputes about it. This type of intention is not included in the Criminal Code, but it is very significant in the process of the qualification of criminal offences. The article is focused on the two problems related to indefinite intention. The first is, whether it is necessary to distinguish alternative intention and indefinite intention. The author supports the concept that alternative intention and indefinite intention are the same and it is not necessary to distinguish these two types. The second problem is connected with direct and indirect intention and with the question, whether it is possible to act with indirect and indefinite intention at the same time. The author of the article maintains the idea that indefinite intention can exist alongside with indirect intention.