Neteisėtumas kaip valstybės deliktinės atsakomybės sąlyga
| Date Issued |
|---|
2006 |
Šiame straipsnyje nagrinėjama neteisėtumo kaip būtinos valstybės deliktinės atsakomybės sąlygos sąvoka. Straipsnyje keliamas pagrindime klausimas - ar neteisėtumo sąvoka gali būti (o gal turi būti) suvokiama bei aiškinama vienodai sprendžiant viešosios atsakomybės klausimus bei kitų rūšių civilinės deliktinės atsakomybės klausimus, ar viešosios civilinės atsakomybės atveju turėtų būti taikomi kitokie, specialūs neteisėtumo standartai, o jei taip, - kokie. Lietuvos Respublikos teismų praktika analizuojamais klausimais nėra gausi, o mokslinės teisinės literatūros, kurioje būtų analizuojamos šiuo metu galiojančios Lietuvos valstybės deliktinę atsakomybę įtvirtinančios teisės aktų normos, iš viso nėra, tad šiame straipsnyje daug dėmesio skiriama kelių autorės pasirinktų užsienio valstybių civilinės teisės teorijai bei teismų praktikai analizuojamu klausimu. Taip pat atskleidžiami pagrindiniai Lietuvos Respublikos teismų praktikoje pastebėti sunkumai nustatant valstybės institucijų bei pareigūnų veiksmų neteisėtumą ir, remiantis galiojančių Lietuvos Respublikos teisės normų analize bei užsienio praktika, siūlomi galimi jų sprendimo variantai. Pagrindinis šio straipsnio tikslas - atskleisti neteisėtumo kaip valstybės deliktinės atsakomybės sąlygos problematiką, nurodant konkrečius teorinius bei praktinius probleminius aspektus ir pateikiant galimus sprendimo variantus. Siekiant iškelto tikslo taikyti pagrindiniai teisės mokslo tyrimo metodai: loginis-analitinis, gramatinis, lyginamasis, sisteminis ir kiti.
This article analyses the concept of unlawfulness as a prerequisite of tort liability of the state. The main question raised in the article is whether unlawfulness should be (or must) be understood in the same meaning while solving questions of tort liability of the state and questions of tort liability of other kinds, or should other standards be applied in case of tort liability of the state, if yes - what kind of standards. Auxiliary questions analysed in this article having the aim to answer the main question are the following: 1) whether the duty of the state to compensate damages arises if public institution or official is in breach of general duty to act carefully and attentively instead of concrete legal norm? Law-governed state acknowledges that every public institution and official should exercise its' competence within maximum of care and attentiveness. But if the answer to the question would be "yes", then criterions should be found according to which unlawfulness of act could be stated (taking into account that the act may not be abolished as contradicting to concrete legal norm); 2) Should duty of the state to compensate damages arise in every case when private persons suffer damages? What criterions should be used to draw the line between the existence of duty to compensate damages and between non-existence of such duty? 3) Should duty of the state to compensate damages arise in every case when it is stated in administrative procedure (or any other procedure foreseen in laws) that an act of a public institution or official is unlawful, i.e. if meaning of unlawfulness is the same in tort liability of the state and other branches of law?.