Banko restruktūrizavimo teisiniai aspektai
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2013 |
Visuotinai yra žinoma, jog banko nemokumas yra pasikartojantis reiškinys. Lietuvoje ir pasaulyje bankrutuojančių ir bankrutavusių bankų sąrašas itin platus. Paskutiniu metu bankų sektorius susidūrė su dideliais ekonominiais ir teisiniais iššūkiais. Lietuva nėra išimtis tarptautiniame kontekste. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo panaudoti tam tikri banko nemokumo gelbėjimo teisiniai mechanizmai, kurie atitinkamai reikalauja naujo teisinio požiūrio. Banko restruktūrizavimo kategorija yra nauja kategorija banko nemokumo teisėje. Iš esmės straipsnyje yra analizuojami banko restruktūrizavimo teisiniai pagrindai ir nustatinėjami esminiai banko restruktūrizavimo teisiniai padariniai, kiek tai susiję su nemokių bankų veikla Lietuvoje. Tikslas- ištirti ir atskleisti esminius nemokaus banko restruktūrizavimo būdus, pritaikomus pagal egzistuojantį teisinį reguliavimą ir praktiką Lietuvoje. Rezultatai kilo išanalizavus mokslinę literatūrą, kompetentingų institucijų studijas ir pranešimus, atlikus atitinkamų teisės aktų ir teismų praktikos analizę. Straipsnis yra parašyta Lietuvos teisės požiūriu.
It is universally known that bank insolvency is recurrent phenomenon. Recently, the banking industry has faced considerable challenges in Lithuania. Two banks faced insolvency almost in a year. These cases subsequently have undergone dramatic changes which require not only new economical viewpoint but new legal viewpoint as well. Restructuring have also been part of new legal viewpoint in bank insolvency law. In the first place, two issues are analyzed by this paper: legal options and legal instruments of bank restructuring and effects of bank restructuring due to Lithuania law. Then on top of that, legal aspects related to crashed banks in Lithuania are also investigated. The main aim of the article is to investigate and expose the insolvent bank restructuring techniques applicable to the existing legal regulation in Lithuania. The statements are derived from analyses of scientific literature, relevant legislation and the practice of courts. The paper is written by the perspective of Lithuania law.