Įrodymų naštos perkėlimo samprata ir mechanizmas diskriminavimo darbe bylose
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2008 |
Lygiateisiškumo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau LRDK) 2 str. 1 d. 4 p. [1], deja, išlieka teisine abstrakcija, kadangi deklaruojama darbuotojų teisė į lygybę, nepaisant aplinkybių, nesusijusių su darbuotojo dalykinėmis savybėmis, nėra visavertiškai įgyvendinama praktikoje. Viena sunkiausių užduočių, kurią reikia įveikti diskriminavimo aukoms, yra įrodyti diskriminavimo faktą. Europos Bendrijos direktyvos reikalauja iš valstybių narių, kad būtų įtvirtintos specifinės taisyklės dėl įrodymų naštos perkėlimo atsakovui diskriminavimo bylose. Taip siekiama efektyvaus direktyvų įgyvendinimo. Straipsnyje pateikiama įrodymų naštos perkėlimo atsakovui diskriminavimo bylose samprata, analizuojama, kokias prima facie aplinkybes turi nurodyti ieškovas, kad pradėtų veikti įrodymų naštos perkėlimo atsakovui mechanizmas, pateikiami įrodymų naštos perkėlimo atsakovui mechanizmo praktinio taikymo probleminiai aspektai, nacionalinių teismų praktika diskriminavimo bylose perkeliant įrodymų naštą atsakovui, ieškovui nurodžius prima facie aplinkybes.
The principle of equality enshrined in the Art. 2 of the Labour Code of the Republic of Lithuania still remains a legal abstraction, because the declared equality on the grounds prohibited by the Council Directive 2000/43/EC implementing the principle of equal treatment between persons irrespective of racial or ethnic origin and Council Directive 2000/78/EC Establishing a General Framework for Equal Treatment in . mployment and Occupation, is not fully materialized in practice. The Directives of European Council require to provide for specific rules on shifting the burden of proof from a plaintiff to a defendant in discrimination cases. The Parliament of Lithuania has changed the law of Equal treatment implementing the rule of shifting the burden of proof in discrimination cases on the grounds of race, ethnicity, age, sex, disability only on June 17, 2008. Proving discrimination claims remains particularly problematic in many EU countries. In the vast majority of the cases there is little, if any direct evidence of discrimination.[...].