Darbuotojų teisių apsauga perduodant įmonę, verslą arba jų dalis
| Author(s) | |||
|---|---|---|---|
Teisės institutas | Lietuvos teisės institutas |
| Date Issued |
|---|
2006 |
Lietuvai, kaip ir kitoms naujosioms ES valstybėms narėms, reikia ne tik suderinti darbo teisės sistemą su EB teise, bet ir užtikrinti bendras socialines vertybes – darbuotojų teisių apsaugą perduodant įmonę, verslą arba jų dalis. Verslo per-davimu ir ypač jo padariniais suinteresuoti ne tik verslo ar įmonės, kaip turtinio komplekso, perdavėjas ir įgijėjas, bet ir įmonės darbuotojai, kurie yra įmonės sudedamoji dalis. Europos Bendrija kaskart atsižvelgdama į pasikeitusią teisinę socialinę ekonominę aplinką tobulina teisinį reglamentavimą ir siekia, kad darbuotojų teisės būtų apsaugotos visais verslo perdavimo atvejais, net ir kai įmonė tampa nemoki, todėl 2001 m. priėmė direktyvą Nr. 2001/23/EB [1, p. 69], iš esmės pakeičiančią direktyvas Nr. 77/187/EEC bei Nr. 98/50/EB [2]. Joje numatė darbuotojų apsaugą nuo nepagrįsto atleidimo iš darbo ir kitas garantijas (pvz., informavimo ir konsultavimo), taikomas perduodant verslą arba jo dalį net ir kai įmonei taikomos bankroto procedūros. Tai reiškia, kad bet kokiu būdu perduodant įmonę, verslą, įmonės arba verslo dalį, naujam darbdaviui turi būti perduodamos toje įmonėje esančios darbo bei kolektyvinės sutartys. Kitaip tariant, įmonės/verslo perėmėjui kartu su įmone, jos teisėmis ir turtu pereina ir jos darbuotojai tomis pačiomis sąlygomis, kurias jiems buvo nustatęs darbdavys perdavėjas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 63 straipsnio 3 dalyje ir 138 straipsnyje numatyta tik dalinė darbuotojų teisių apsauga įmonės, verslo, įmonės arba verslo dalių perdavimo atvejais. Šiame straipsnyje nagrinėjami klausimai siekiant atsakyti, ar darbuotojų teisių apsaugos įmonės, verslo arba jų dalių perdavimo reglamentavimas Lietuvos Respublikoje atitinka direktyvų tikslus ir reikalavimus, ar direktyvoje taikomi terminai suprantami taip, kaip juos supranta Europos Bendrija ir kitos ES valstybės narės, taikančios minėtą direktyvą.
Lithuania like all other new EU member states has faced the task not only to harmonize labour law system with EC law but also to guarantee common social values – protection of the employees in the event of transfers of undertakings, businesses or parts of undertakings or businesses. During the transfer, not only the transferor and the transferee, as the present and future owners of company, but also the employees, as a part of an undertaking, have the interest in the outcome of the action. Baring in mind changing economic – social – political situation, European Community elaborates legal regulations and seeks so that employees’ rights would be protected in all situations of a transfer of an undertaking, even when a company becomes insolvent. Because of this reason there was a Council Directive No. 2001/23/EC adopted, which substantially interchanges Directives No. 77/187/EEC and No. 98/50/EC. The above mentioned Directive includes protection of workers from the groundless redundancies as well as other guarantees (such as information and consultation) that are applied in the event of transfer of an undertaking or part of it or bankruptcy. This means that in any case of transfer of undertakings, businesses or parts of undertakings or businesses, new employer must overtake all employment and collective bargaining agreements. In other words the transferee together with the transferred company receives all the workers with the same conditions that were set by the previous employer.