Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnyje numatyta nusikalstamą veiką ir civilinį teisės pažeidimą skirianti riba
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2011 |
Straipsnyje analizuojama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnyje, sudėtis bei sudėties požymių ir civilinio teisės pažeidimo santykis. Didžiausias dėmesys skiriamas objektyviesiems nusikalstamos veikos sudėties požymiams: dalykui, veikai, padarytai žalai. Autorius baudžiamąją atsakomybę pagal BK 179 straipsnį grindžia baudžiamosios teisės teorija: ultima ratio principu ir vienu iš nusikalstamos veikos požymių – pavojingumu. Straipsnyje apibendrinama išnagrinėta teismų praktika baudžiamosiose ir civilinėse bylose, kuriose asmenys buvo traukiami skirtingų rūšių atsakomybėn dėl panašių teisės pažeidimų – neteisėto prisijungimo ir elektros energijos, šilumos, vandens, dujų ar kitų ekonominę vertę turinčių dalykų naudojimo. Atlikus teorinę ir teismų praktikos analizę, daroma išvada, kad norint pritaikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 179 straipsnį, turėtų būti nustatomi papildomi kriterijai, sustiprinantys argumentus taikant baudžiamąją atsakomybę, – apgaulės požymis ar kreditoriaus teisinės padėties apsunkinimo kriterijus.
In the author’s opinion, such court practice is not suitable. Such situation is caused by the fact that the construction of Article 179 of the Criminal Code is not perfect and leaves space for unnecessary interpretations, when criminal liability can be unreasonable. This problem concerns one part of Article 179: “or other illegal ways of use of electrical energy (…)” in particular. Since these other ways are not mentioned in the Criminal Code or other law, the ambiguity appears. It is important to say, that the problems occur in such cases, when, for example, electrical energy is supplied according to the Civil Contracts. In another way, when electrical energy, gas or internet supplied without any contract discussions about the deviding line between criminal and civil liabilities do not occur. It is commonly agreed that in such cases we have both kinds of liability. Finally, the article concludes that the well-founded criminal liability should demand additional criteria: that of fraud or aggravating the position of creditor. These criteria could be used in the theory of Criminal Law and in court decisions to strengthen the motives of applying the criminal liability.