Problem patologii sekt destrukcyjnych w Polsce a współczesny paradygmat kryminalistyki i kryminologii
| Author(s) | |
|---|---|
Szostak, Macej | University of Wroclaw |
Lietuvos teisės universitetas |
| Date Issued |
|---|
2001 |
Nors kriminologijos ir kriminalistikos ištakos yra baudžiamojoje teisėje, tačiau šiandien - tai dvi savarankiškos disciplinos. Taip pat galima konstatuoti, kad šiuos mokslus sieja savotiška „simbiozė", nes ji turi labai daug bendrų elementų (šaltinius, genezę, evoliuciją, kai kuriuos metodus ir tyrimų technologiją ir kt.). Šie mokslai savo teiginiams pagrįsti neretai naudoja kitų mokslų rezultatus bei teiginius, todėl ir kriminologinė bei kriminalistinė destruktyvių sektų problemų charakteristika yra labai svarbi ir papildo viena kitą. Toliau autorius nuosekliai analizuoja atskirų kriminologijos dalių įtaką ir reikšmę kriminalistikai. Apibendrindamas problemos analizę, autorius teigia, kad naujus visuomeninio gyvenimo reiškinius, turinčius patologijos požymių, būtina tirti kompleksiškai ir įvairiais aspektais. Tyrimai sudarys objektyvų pagrindą šiam reiškiniui pažinti bei užkardyti arba sumažinti galimą neigiamą destruktyvių sektų veiklos rezultatų poveikį.
The analysis of the issue, i.e. the activities of destructive sects, from the point of view of forensic science seems indispensable when reflecting on the need to undertake penal and legal action. Many researchers of the phenomenon concentrate on the question if there is a need to create separate penal law regulations concerning the activities of new religious movements9, and especially the destructive sects10. Very few researchers make an effort to consider the issue of the need to verify the premises favouring the claim of the existence of a threat from the destructive sects, not to mention the need to define accurately the research methods and techniques. In author's opinion any reflection on the normative level (e.g. substantive penal law) should be preceded by the empirical research in auxiliary disciplines, i.e. forensic science or criminology, as they may be an invaluable source of information on the forms and methods of functioning of not only the destructive sects but NRM in general. For example, the analysis using forensic methods and means may provide maximum information on the new social phenomena considered by the public opinion as dangerous, objectionable and pathological. The function of this discipline and its methodological apparatus enables recognition of new phenomena in the sphere of social pathology both at the level of concrete social activities and the theoretical level (scientific reflection).