Kompiuterinis teisinių samprotavimų modeliavimas
| Author(s) | |
|---|---|
Paliulionienė, Laima | Matematikos ir informatikos institutas |
Lietuvos teisės universitetas |
| Date Issued |
|---|
2000 |
Sistemose, modeliuojančiose teisinius samprotavimus, šie metodai dažniausiai yra derinami vienas su kitu ir taip gaunami hibridiniai metodai. Straipsnyje aptariami ir kai kurie kiti šioje srityje taikomi metodai - argumentavimas, deontinė logika, hipertekstas, neuroniniai tinklai. Be to, atskirai nagrinėjami klausimai, susiję su kompiuteriniu modeliavimu rengiant teisinius dokumentus. Socialiniai teisės aspektai riboja teisinių samprotavimų automatizavimo galimybes, todėl kompiuterinio modeliavimo eksperimentai sulaukia kai kurių teisininkų kritikos. Tačiau pripažįstama, kad tam tikru mastu kompiuterinis teisinių samprotavimų modeliavimas yra įmanomas ir gali padėti teisininkams priimant sprendimus.
The article presents an overview of the history and present state in artificial intelligence and law investigations. It discusses what features of legal knowledge determine specific features of computer knowledge-based legal systems and what problems these systems work on. Computer modelling methods and their use for the modelling of legal reasoning are considered as well. Knowledge-based legal systems usually use hybrid methods that integrate several methods. The main methods are deduction, induction and analog). Deduction is usually used to model legal norms and heuristics. It is the main method in the countries with statute law traditions, and Lithuania is one of such countries. Induction is used to generalize concrete cases and obtain deductive rules. Analogy is used to make a decision on the ground of previous decisions made in similar cases. Induction and analogy are applied in case-based reasoning. The article also overviews some other methods used to model legal reasoning: argumentation, deontic logic, hypertext, neural networks. Issues of computer modelling in legal drafting are discussed separately.