interdisciplinary perspectives on the study of vital urban communities

Miestų vystymosi sėkmę lemia ne tik jų politinė ar ekonominė galia, išplėtota infrastruktūra ar palanki geografinė padėtis. Svarbiausias sėkmės veiksnys yra mieste gyvenantys žmonės ir jų gebėjimas bendradarbiaujant proaktyviai reaguoti į šiuolaikinių miestų vystymosi iššūkius. Demokratinėse visuomenėse miesto vietos bendruomenės yra pačios svarbiausios jo sandaros ląstelės sąlygojančios viso miesto gyvybę ir taip užtikrinančios tvarų ir darnų vystymąsi. Nors politinėse darbotvarkėse ir mokslininkų tyrimuose (miesto) bendruomenių gyvybingumo sąvoka vartojama vis intensyviau, tačiau pasigendama suderintos ir moksliškai pagrįstos šios koncepcijos turinio apibrėžties bei jos raiškos tyrimų metodologijos. Šiame straipsnyje pagrindžiamas miesto bendruomenės gyvybingumo aktualumas miesto vystymuisi, išryškinamos šios koncepcijos turinio interpretacijos skirtingų mokslų perspektyvoje, pateikiama miesto bendruomenės gyvybingumo koncepcija. Šiame straipsnyje pristatoma dalis platesnio grupės mokslininkų tyrimo, kuriuo buvo siekiama parengti miesto bendruomenės gyvybingumo tyrimo metodologiją, rezultatų.

Success of city development depends not only on its political or economic power, level of infrastructure or favorable geographic location. The key factor of success is people living in the city and their ability to collectively and proactively respond to challenges that 21st century cities are facing. In democratic societies local communities of cities are the most important cells of their structure as they facilitate or impede a sustainable and balanced local development. Although the term of (urban) community vitality is becoming more popular in political agendas and academic research, still there is a lack of consistent and scientifically-based definition of this concept and its research methodology. This article justifies the relevance of the urban community vitality for city development, reviews interpretations of the content of this concept from different sciences perspective and proposes an interdisciplinary definition. This article presents the initial results of a broader research, which aim was to create a methodology for identification and analysis of vitality of urban communities.