Sveikatą stiprinančios aplinkos kūrimas
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2014 |
Paskutiniaisiais dešimtmečiais stebimi gyvensenos pokyčiai, susiję su industrializacija, urbanizacija ir ekonomikos vystymusi, turi neigiamą poveikį daugelio ligų epidemiologijai. Daugumoje išsivysčiusių šalių pagrindinės gyventojų sveikatos problemos susijusios su nejudriu gyvenimo būdu, nesveika mityba, padidėjusio rūkymo ir alkoholio vartojimu. Taip pat pastebima, kad dažna problema yra ankstyvos mirtys nuo išeminės širdies ligos, insulto, nutukimo, cukrinio diabeto, hipertenzijos ar kai kurių onkologinių susirgimų. Kovojant su šiomis tendencijomis, svarbu, kad vyriausybės ir vietinių bendruomenių lygmenyje būtų priimami įvairūs sprendimai, įtraukiant tiek viešąsias, tiek privačiąsias organizacijas. Žinoma, kad gyvensenos veiksniai turi pastebimą įtaką asmens sveikatai, sveikatos sutrikimų išeitims bei sveikatos priežiūrai skiriamoms išlaidoms. Gyvenimo kokybės (GK) terminas su sveikata buvo pradėtas sieti po 1948 m., kada Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) pateikė svarbią konceptualią reikšmę iki šiol turintį sveikatos apibrėžimą: „Sveikata yra visapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimas“. Lietuvoje gyventojų GK tyrimai pradėti tik antroje paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pusėje.
There are some problems in defining the quality of life. Despite the fact that the concept of the quality of life is a modern concept understood more broadly than simply the standard of living or well-being, all these concepts are still used interchangeably and cause confusion. Another problem is related to the multiplicity of definitions and the lack of consensus on any of them. The quality of life is regarded as an interdisciplinary concept used by various academic disciplines as their constituent part. The article reviews the main types of program evaluation, principles, models and methods, which need to be known when planning public health programs evaluation. Research subject: The concept of the quality of life. Research objectives: To conduct an analysis of the development of the concept of quality of life and to review the multidimensional theoretical and empirical domains in which the social construct of quality of life is analysed. The article aims to discuss ideas derived from the findings of theoretical and empirical research on the quality of life and, also, to reveal opportunities for the analysis of quality of life from new perspectives. The article analyzes the definition of quality of life and its relation to other notions of good life such as welfare, well-being and the standard of living. The author presents the relation between the quality of life and other concepts of good life and their differences by assessing different concepts of good life, their historical context, the issues of their measurement and operationalization and scholarly disciplines in which they are used.