Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2009 |
Šiuolaikinė visuomenė reikalauja įgyvendinti politiką, kuri skatintų ekonominį augimą, tenkintų vis augančius poreikius ir užtikrintų gerovės plėtrą. Tam reikia vystyti technologijas, o jos kuria naujas matomas ir užslėptas rizikas. Modernizacijos padariniai yra didėjantis ekstremalių situacijų skaičius ir mastas, naujų jų tipų atsiradimas. Valstybė, būdama atsakinga už savo šalies gyventojų saugumą, siekia vystyti efektyviai saugumo ir apsaugos funkcijas vykdančią ekstremalių situacijų valdymo (ESV) sistemą. Kiekvienos sistemos kūrimas ar jos veiklos tobulinimas prasideda nuo svarbiausias sistemos problemas sprendžiančios politikos formavimo. Tinkamai parengta ir nuosekliai įgyvendinama ESV politika yra būtina sistemos veiklos tobulinimo sąlyga. Todėl šio straipsnio tikslas – išanalizuoti ir įvertinti ESV politikos formavimo ir jos įgyvendinimo ypatumus. Straipsnio pirmame skyriuje nagrinėjamos ESV politikos formavimo koncepcijos, jų struktūra, nustatyti įgyvendinimo lygmenys. Kituose – analizuojami nacionalinio, decentralizuoto ir privataus sektoriaus ESV politikos įgyvendinimo lygmenų ypatumai ir problemos. Straipsniui parengti buvo analizuojami įvairių mokslininkų darbai, užsienio šalių ESV politikos planai, kiti dokumentai, pristatantys įvairių šalių ESV politikos formavimo ir įgyvendinimo praktiką. Taip pat straipsnyje panaudoti autorės atliktų anketinių Lietuvos ESV sistemos darbuotojų ir Lietuvos gyventojų apklausų rezultatai.
Modern society expects a policy that promotes growth economy, meets rapidly increasing demands and ensures welfare work. This requires developing technologies that produce both new observable and latent risks. As a result of modernization both the number and the extent of disasters increases, new kinds of emergency situations arise. It is the State’s responsibility to ensure security of the public. Therefore it aims to develop an effective Emergency Management (EM) System. The creation or development of any system primarily starts from formation of a policy focusing on its main problems. In order to improve performance if EM policy it is necessary to formulate it properly and consistently implement it. Therefore the aim of this paper is to analyze and evaluate the features of formation and implementation of EM policy. In the first chapter the concepts of formation of EM policy are assessed, the levels of implementation are identified. In the others peculiarities and problems of each level (national, decentralized and private sector) of policy implementation are analyzed. In order to achieve this aim, the author has analyzed works of policy oriented scientists, EM policy plans of foreign countries, other documents presenting practical issues of formation and implementation of EM policy. Also practice in Lithuania was investigated by presenting a survey questionnaire for the EM system professionals and for the public.